ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Lietuvoje, nors pačių ūkių šiuo metu nedaugėja, ekologiškai dirbamos žemės plotai taip pat auga ir šiuo metu užima apie 8 proc.
Neseniai Žemės ūkio ministerijos su socialiniais partneriais pasirašytoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltojoje knygoje, nubrėžiančioje Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją, planuojama iki 2030 m. pasiekti 15 proc.
Plečiantis pirminei ekologinei gamybai, kartu didėja tvarkybos, vadinamosios antrinės gamybos, poreikis – auga sertifikuotų perdirbimo, transportavimo, prekybos įmonių skaičius.
„Pastaruosius kelerius metus daugėjo sertifikuotų subjektų, užsiimančių didmenine prekyba fasuotais ir paženklintais produktais, prekyba grūdais, nuotoline prekyba internetu. Ir ypač padaugėjo besiverčiančiųjų ekologiškų produktų importu iš trečiųjų šalių“, – pranešime spaudai cituojama „Ekoagros“ 3-iojo skyriaus, atsakingo už tvarkybos sertifikavimą, vadovė Reda Butkevičiūtė.
Vis dėlto, jos teigimu, nėra pagyvėjimo ekologiško visuomeninio maitinimo veikloje, Lietuvoje tėra penki sertifikuoti ūkio subjektai. Nedaugėja ir užsiimančiųjų perdirbimu savo ūkyje.
