Temperatūra pastaraisiais metais čia kilo triskart greičiau už pasaulinį vidurkį.
Požeminė Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla, daugelio vadinama tiesiog Pasaulio pabaigos saugykla (angl. „Doomsday vault“), įrengta Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, šiauriausioje gyvenvietėje pasaulyje.
2008 metais atidarytas sėklų bankas yra didžiausia tokio tipo įstaiga pasaulyje.
Čia saugoma netoli milijono žemės ūkiui ir žmonių maistui svarbių sėklų pavyzdžių iš beveik visų pasaulio šalių: nuo visiškai įprastų kviečių ir ryžių iki ties išnykimo riba atsidūrusių laukinių bermudinių pupelių.
„Svalbardas yra griežčiausia pasėlių įvairovės išsaugojimo priemonė“, – sakė Marie Haga, organizacijos „Crop Trust“, kuri kartu su Norvegijos vyriausybe pastatė šią saugyklą, vykdomoji direktorė.
Anot jos, Longjyrbienas Svalbardo saloje, pusiaukelėje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, – ideali vieta tokiai įstaigai: čia nebūna žemės drebėjimų ir nesiveržia ugnikalniai, o Norvegijos politinė sistema – išskirtinai stabili.
Tačiau, remiantis naujausia ataskaita, tai bene greičiausiai šylanti vieta Žemėje.
1900 metais vidutinė metinė temperatūra Svalbarde buvo -7,8 laipsnio pagal Celsijaus skalę, bet nuo tada pakilo net 3,7 laipsnio. Tai net tris su puse karto daugiau nei pasaulinis klimato šiltėjimo vidurkis, kuris per tokį laikotarpį siekia apie 1 laipsnį.
Tačiau Pasaulio pabaigos saugyklai pavojų kelia ne tik šylantys orai, bet ir didėjanti drėgmė: sėklas privalu saugoti pastovioje temperatūroje ir visiškai sausai.
Patalpose, kur sudėti sėklų pavyzdžiai, palaikoma stingdanti -18 laipsnių temperatūra, bet gausūs krituliai vieną kartą jau sukėlė rimtą incidentą.
Po gausių liūčių 2016 metų spalį buvo pusiau užlietas įėjimas į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą, o vėliau šis vanduo sustingo į didžiulius ledo luitus.
Pačios saugyklos vanduo nepasiekė, bet tai paskatino imtis rimtų darbų ir pradėti originalų plieno tunelį, per kurį patenkama į saugyklos patalpas, keisti vandeniui nepralaidžiu betono koridoriumi.
Inger Hanssen-Bauer, Norvegijos meteorologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir ataskaitos apie Svalbardo klimatą redaktorė, sakė, kad tokį didelį temperatūros kilimą regione lemia vis spartėjantis Arkties šilimo procesas.
Tai vyksta dėl to, kad šylant klimatui planetos šiaurėje mažėja ledo ir sniego danga.
Dėl to vis mažiau saulės šviesos atspindima nuo Žemės paviršiaus, o apnuoginti tamsesni paviršiai sugeria daugiau saulės energijos ir šilumos.
Parengta pagal „The Independent“, CNN.
