Kaip skelbia NŽT, per vasario ir kovo mėnesius tarnyba sulaukė 133 prašymų. Daugiausiai tokių kreipimųsi sulaukė Vilniaus, Kauno, Palangos, Panevėžio ir Alytaus teritoriniai NŽT skyriai. Dėl atlyginimo mišku už turėtą žemę Vilniuje kreipėsi 63, Kaune – 41, Palangoje – 20, Panevėžyje – 6, Alytuje – 3 piliečiai.
ELTA primena, nuo šių metų vasario 1 dienos įsigaliojo Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki šių metų birželio 1 dienos pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
NŽT atkreipė dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies.
Piliečiai, nusprendę pasinaudoti nauja galimybe ir už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, prašyti atlyginti kaimo vietovėje esančiu lygiaverčiu miško plotu, iki šių metų birželio 1 d. turi pateikti prašymą teritoriniam NŽT skyriui pagal turėtos žemės buvimo vietą.
Teikiant prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi būti nurodytas pasirinkto rajono ir kadastro vietovės, kurioje yra pageidaujamas gauti miško plotas, pavadinimas.
Kaip teigė NŽT, piliečiai gali pretenduoti gauti miško plotą bet kuriame pasirinktame Lietuvos rajone.
