Žemės ūkio ministerija argumentuoja, kad taip bus sudarytos galimybės greičiau reaguoti į klimato sukeltas krizes ir kompensuoti patirtus nuostolius.
Įmokas į fondą įneštų jo dalyviai, tačiau fondas taip pat galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą – iš Lietuvos kaimo plėtros programos jis galėtų gauti iki 70 proc. paramos.
Iš fondo dalyvių lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos kainų svyravimų bei nedraudžiamų įvykių negautas pajamas, kai jos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų pajamų vidurkiu.
Jei Seimas pritars siūlymui, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo lapkričio.
