Ketvirtadienį G. Surplys susitiko su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kur frakcijos narys Juozas Baublys jam uždavė klausimą, ar, kaip įvardijo parlamentaras, iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išeinant darbuotojams, pavyks pasiekti tiesioginių išmokų suvienodinimo.
„(...) Virš 20 proc. kompetentingų ir patirtį turinčių specialistų jau išėjo iš darbo, o, įvairių apklausų duomenimis, iš darbo ruošiasi išeiti apie 80 proc. darbuotojų. Visa tai gali įvykti artėjant naujam finansiniam laikotarpiui, į kurį daug vilčių deda žemdirbiai, tikėdamiesi, kad bus suvienodintos tiesioginės išmokos. Ar pavyks be patyrusios komandos suvienodinti išmokas?
Tačiau G. Surplys sakė, kad šiais metais iš ministerijos išėjo mažiau darbuotojų, nei į ją atėjo dirbti.
„(...) Mes darome pažangų žingsnį ir yra perspektyvos, kad tas žingsnis leistų turėti ministeriją, kur daugiau procentų žmonių būtų turintys žemės ūkio išsilavinimą, daugiau jaunų, kompetentingų žmonių.
Mums pagalius į ratus kaišo komunikacija. Ne viskas, ką jūs girdite, yra statistiškai pagrįsta. Kalbant apie darbuotojus, kaita vyksta ne tik dėl to, kad mes keliamės į Kauną. Mes įgyvendinome reformą praėjusių metų liepą, tai dėl tos reformos išėjo dalis žmonių – nuo liepos 1 dienos išėjo 59 žmonės iki šios dienos ir atėjo 39. (...) Turime 10 paskelbtų konkursų. O nuo sausio iki šios dienos turime daugiau atėjusių nei išėjusių. Išėjo 20, atėjo 22 darbuotojai“, – kalbėjo G. Surplys.
Tuo metu frakcijos narys Simonas Gentvilas klausė, ar ne racionaliau būtų į regionus perkelti agentūras ir tarnybas, kurios tiesiogiai aptarnauja žemdirbius.
„Kodėl užsiimta ŽŪM (perkėlimu, – ELTA), kai iš esmės darbuotojai privalo būti Vilniuje? Žymiai racionaliau yra tai padaryti su tarnybomis, agentūromis. (Išrinktasis prezidentas. – ELTA) Gitanas Nausėda kalba apie didesnes savivaldų galias ir žemės klausimų perdavimą savivaldybėms, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) decentralizavimą savivaldybėms. (...) Lygiai tą patį pakartojo praėjusią savaitę Savivaldybių asociacija. Ar turite ryžtų tas darbo vietas paskleisti po regionus?“, – klausė S. Gentvilas.
Žemės ūkio ministras į tai atsakė, kad, į Kauną perkėlus ministeriją, kartu bus perkelta ir NŽT bei Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
„Kalbant apie NMA ir NŽT, yra planas, kuris įrašytas Vyriausybės protokoliniame pavedime, kad, kai ŽŪM persikelia į Kauną, tada pradedamas šių agentūrų perkėlimas irgi į Kauną. Mintis, kodėl Kaunas – kad sukurtume (centrą. – ELTA), kur būtume visi po vienu stogu ir būtų patogu tiek ūkininkams, tiek tiems, kurie turi reikalų su ŽŪM, vienoje vietoje susitvarkyti visus reikalus“, – kalbėjo G. Surplys.
ELTA primena, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.
ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti valstybės lėšų.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta kitąmet.
Tiesa, perkėlimą kritikuoja kai kurie ekonomistai, ūkininkai ir ŽŪM pavaldžių įmonių darbuotojai.
Liberalai: „ŽŪM perkėlimas į Kauną – regionų gaivinimo imitacija“
Įsibėgėjus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną darbams, Liberalų sąjūdžio frakcija atkreipė dėmesį, kad perkėlimas skamba kaip viešųjų ryšių akcija ir realaus teigiamo pokyčio tikėtis neverta.
„Ministerijos deklaruojama regioninė politika pradedama ne nuo to galo. Visų pirma, Kaunas nėra regionas, o ir perkėlimas turėtų būti pradėtas ne nuo ministerijos, kurioje dirba vos 270 darbuotojų, o nuo tūkstančius darbuotojų turinčių agentūrų, kurios tiesiogiai aptarnauja gyventojus.
Jei ministras iš tiesų siektų regioninės politikos gerinimo, jis imtųsi apie 900 darbuotojų turinčios Nacionalinės žemės tarnybos išskaidymo ir jos funkcijų perdavimo savivaldybėms“, – atkreipė dėmesį Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, pridurdamas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri tiesiogiai aptarnauja ūkininkus taip ir lieka dirbti prestižiniame Vilniaus mikrorajone, Žvėryne.
S. Gentvilas pastebėjo, kad deklaruojama regioninė politika yra tik parodomoji akcija.
Negana to, panašu, kad dėl neaiškaus Vyriausybės likimo, ŽŪM perkėlimo į Kauną intencijos iš anksto pasmerktos žlugti.
„Sudarant naują valdančiąją koaliciją teks koreguoti ar keisti Vyriausybės darbų programą, gali keistis ir ministrų kabineto sudėtis. Jau pradėti ŽŪM perkėlimo veiksmai ne tik strigs, bet greičiausiai bus visai atšaukti“, – įžvalgomis dalijosi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė bei opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji pridūrė, jog laiko ministerijos perkėlimui skirta per mažai: „Net ir nesikeičiant Vyriausybei ar ministrams, lieka daugiausiai pusantrų metų iki kadencijos pabaigos ir kitų rinkimų, todėl ministerijos planai, tikėtina, nebus įgyvendinti“.
Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys mano, kad dėl ministerijos perkėlimo į Kauną, nebeliks didžiosios dalies kompetentingų darbuotojų. Jam nerimą kelia, kad ministerijai be patyrusios komandos nepavyks pasiekti tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams.
„Jau dabar 20 proc. kompetentingų darbuotojų išėjo iš darbo ministerijoje, o įvairių apklausų duomenimis iš viso ruošiasi išeiti apie 80 proc. Didžiosios dalies darbuotojų ŽŪM neteks artėjant naujam finansiniam laikotarpiui į kurį daug vilčių deda Lietuvos žemdirbiai, nes tikisi, kad pagaliau tiesioginės išmokos bus suvienodintos“, – pastebėjimus išsakė J. Baublys.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad ŽŪM perkėlimas prieštarauja ir Vyriausybės deklaruojamam tikslui sukelti visas ministerijas po vienu stogu.
