Pirmosios žinios apie javapjūtės pradžią, pasiekusios ŽŪR, gana skirtingos, teigiama pranešime.
„Nors daugelis įsitikinęs, kad šįmet javapjūtė – kaip reta ankstyva, labai stebėtis neskubėkime. Pavyzdžiui, 2018-aisiais kai kurie grūdų augintojai Vidurio Lietuvoje į laukus kombainus išvairavo 1-2 dienom anksčiau nei šįmet. Kita vertus, javapjūtės pradžia – tik simbolinė. Svarbiau, kiek kulsime ir kokia grūdų kokybė“, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, dar pridurdamas, kad galutiniai rezultatai bus aiškūs rudeniop.
Dalindamasis pirmaisiais javapjūtės įspūdžiais, ukmergiškis ūkininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Aivaras Diliūnas iš Pageležių kaimo pripažino, kad rezultatai buvo geresni, nei buvo galima spėlioti dėl sausros Lietuvoje.
„Sausros kamuoti žieminiai miežiai labai nenustebino – 3-4 tonos iš hektaro. Liepos 12-ąją kūlėme rapsus. Tikėjomės labai gero derliaus. Sausra šiek tiek jį apkarpė, tačiau labai skųstis negalėčiau – kūlėme 2,5-3 t/ha“, – teigė jaunasis ūkininkas. Aivaras kol kas ūkininkauja 50 ha, o visos Diliūnų giminės ūkiai užima apie 450 ha. Be jau minėtų kultūrų, Diliūnai augina žieminius ir vasarinius kviečius, avižas, rugius, žalinimui augina pupas. Šį sezoną žieminėms kultūroms skirta apie 80 proc. viso jų dirbamo žemės ploto.
Pasak ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, šiek tiek prastesnės nuotaikos vyravo Vilkaviškio rajone, kur liepos 13 dieną Alvytės Valuckienės ūkyje pradėti kulti rapsai. A. Valuckienė ūkininkauja 700 ha, o pridėjus vaikų ūkius, susidaro visas tūkstantis hektarų. Be grūdinių kultūrų – kviečių, kvietrugių, avižų, grikių, žirnių bei pupų – dar augina bulves.
„Kaip gaila, kad šįmet viskam trūko drėgmės. Grūdai smulkesni, nei galėjo būti. Manau, kad iš hektaro galėjome jų gauti visa tona daugiau. Pirmieji duomenys – 3-3,5 t/ha“, – pasakojo ūkininkės dukra Neringa Valuckaitė-Budrevičienė. Jos nuomone, reikėtų tobulinti draudimo sistemą. „Draudžiame grūdinių kultūrų plotus. Bet gaila, kad negalime drausti bulvių nuo liūčių, nuo užmirkimo. Draudikai žemdirbiams siūlo drausti tik dėl krušos, dėl bulvienojų pažeidimo. Tačiau tokie atvejai yra itin reti, o jeigu ir nutinka, tai didelės įtakos derliui nebūna“, – pridūrė Neringa.
Kaišiadorių rajone, kurį šįmet skaudžiai džiovino sausra, rapsai jau baigiami kulti. Pasak ŽŪR savivaldos organizatoriaus Marijono Mitkaus, ypač prastas derlius ūkiuose, kurie ribojasi su daugiausia nuo sausros nukentėjusiais Elektrėnų ir Trakų rajonais.
„Šįmet kaišiadoriečiai kulia mažiau nei vidutiniškai – po 2,5-3 t/ha rapsų. Prisimenu metus, kai tuose pačiuose ūkiuose kuldavo po 5 t/ha. Miežių byra po 4 t/ha, taigi perpus mažiau nei geriausiais metais“, – pasakojo M. Mitkus.
Pastarosiomis dienomis M. Mitkus su grupe rajono organizacijų atstovų lankosi geriausiuose ūkiuose, kurie yra kandidatai šįmet tapti „Metų ūkio“ laureatais. Ir geriausiųjų ūkiuose rezultatai panašūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kaišiadoriečiai kritiškai vertina draudėjų pasiūlymus.
„Nors valstybė remia, gyvenimo patirtis rodo: kol kas efektyviau pačiam ūkininkui įsisteigti nuosavą fondą ir taip ruoštis galimiems nuostoliams kompensuoti“, – sakė prieš trejus metus į vaikaičio rankas savo ūkį perdavęs M. Mitkus.
