„Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda išsakė abejones dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną, o prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad ŽŪM neteikia turimos informacijos „apie atliktą kaštų ir naudos analizę“, todėl procesas tampa abejotinu“, – sakoma TS–LKD pranešime.
A. Kupčinskas dar gegužės mėnesį kreipėsi į ŽŪM informacijos apie tai, kaip organizuojamas ministerijos perkėlimas į Kauną.
Nagrinėjant atsiųstus dokumentus paaiškėjo, kad vasario 13 d. Vyriausybė pasitarimo metu priėmė sprendimą dėl projekto „LR Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną“ įgyvendinimo, pavesdama Žemės ūkio ministerijai organizuoti administracinių patalpų nuomos konkursą ir leisdama nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu, taip priskirdama šį pirkimą specialiajam atvejui.
Tačiau, A. Kupčinsko teigimu, labiausiai nustebino ne ši Vyriausybės numatyta išimtis, o vėliau vykdomo patalpų nuomos konkurso techninės specifikacijos – viena iš jų nuomojamoms patalpoms numatė niekuo nepagrįstą maksimalų 3,5 km atstumo spindulį nuo Kauno geležinkelio stoties kampo (t. y. daugiausia balų skiriant tam kandidatui, kurio pasiūlytas atstumas (metrais) nuo patalpų iki Kauno geležinkelio stoties yra mažiausias).
„Tai yra konkurencijos ribojimas, galimai sudarant išskirtines sąlygas vienam iš konkurso dalyvių, pavyzdžiui, šalia Kauno „Akropolio“, nes daugiau nei 4000 kv. m pasiūla aplink Kauno geležinkelio stotį šiuo metu nėra didelė. Tai vėliau parodė ir konkursui gautos paraiškos, t. y. vos 3, iš kurių viena vėliau atmesta“, – teigė Seimo narys.
Parlamentaras pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nėra toks racionalus, kaip, pavyzdžiui, vienos iš ministerijai pavaldžios institucijos, tačiau valdantiesiems tai nerūpi.
„Esu už regioninės politikos stiprinimą ir dalies valstybės institucijų perkėlimą į Lietuvos regionus, tačiau bet kokią gerą idėją galima sukompromituoti, jei ji realizuojama nesilaikant skaidrumo ir nešališkumo principų.
Susipažinus su nuomos konkurso sąlygomis ir matant, kad specialiai apeinami viešieji pirkimai, akivaizdi skaidrumo stoka organizuojant patalpų nuomos konkursą. Apskritai, žinant Valstybės valdymo niuansus ir aukščiausių institucijų tarpusavio ryšius, parlamentinės kontrolės ir bendradarbiavimo kasdienybę, racionaliau būtų iš sostinės pirmiausia iškelti kitas ŽŪM pavaldžias institucijos, pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūrą (NMA) ar Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).
Pvz., perkėlus ministeriją Kaune įsikurtų 280 darbuotojų, o NMA – 780 darbuotojų. Tačiau valdantieji supranta, kad ministerijos perkėlimas skamba įtaigiau nei bet kurios kitos valstybės institucijos, nors efektyvumas ir regioninės politikos realus rezultatas būtų akivaizdesnis“, – pažymėjo A. Kupčinskas.
ELTA primena, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.
ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus.
Planuojama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta kitąmet. Tiesa, perkėlimą kritikuoja kai kurie ekonomistai, ūkininkai ir ŽŪM pavaldžių įmonių darbuotojai.
