Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas, nutaręs netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojos Ievos Budraitės ir kitų pareiškėjų peticijos reikalavimų.
Peticijos autoriai teigė, jog sprendimas 6 proc. didinti metinę valstybinę miškų kirtimo normą 5 metams kelia pavojų Lietuvos miškams, netoleruotina ir tai, kad specialios paskirties miškuose leidžiami plynieji kirtimai, nes jie gali būti leidžiami išimtinais atvejais.
Be to, kirtimai esą didinami siekiant patenkinti medienos pramonės interesus.
Aplinkos ministerijos teigimu, miško kirtimo norma apskaičiuota tik apsauginiams ir ūkiniams miškams. Specialios paskirties miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus sanitarinius.
Be to, ministerija nurodo, jog dauguma Miškų ūkio konsultacinės tarybos narių pasisakė už Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytą normą – 11,85 tūkst. hektarų.
Susiję straipsniai
„Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą, perbrendę miškai yra labiau pažeidžiami stichinių nelaimių (uraganų, ligų, kenkėjų)“, – teigiama ministerijos pažymoje.
Pernai rugpjūtį Vyriausybė nutarė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019 2023 metams padidinti 6 proc. iki 11,85 tūkst. hektarų.