ŽŪR pirmininkas kartu su žemdirbių, savivaldos atstovais, politikais, sprendimų priėmėjais ir verslininkais iš įvairių ES šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Meksikos dalyvavo Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos žemės ūkio konferencijoje Kopenhagoje.
Konferencijoje diskutuota apie inovacijas ir technologijas, tarptautinės prekybos tendencijas, žemės ūkio ekonomiką ir politiką, rinkos tendencijas ir vartotojų pasitikėjimą.
„Ypač daug dėmesio skirta naujoms technologijoms ir inovacijoms žemės ūkyje – svečiai iš Šiaurės Amerikos, kur genetinės ir cheminės technologijos vartojamos kur kas plačiau, pabrėžė pažangos būtinybę.
Tuo tarpu ES, kur daugiau dėmesio skiriama maisto bei aplinkos kokybei bei gyvūnų gerovei, atstovai teigė, kad jiems užkertamas kelias naudotis tam tikromis technologijomis. Pavyzdžiui, genų redagavimu. O toks užkirtimas mažina Europos žemdirbių galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – sakė A. Svitojus.
ŽŪR pirmininko nuomone, vienas svarbiausių renginio pranešėjų buvo kadenciją baigiantis Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas, greitai perimsiantis prekybos komisaro postą.
Komisaro teigimu, svarbu išlaikyti atvirą dialogą tarp Europos ir Amerikos žemynų kylant politinėms ir prekybinėms įtampoms.
Kalbėdamas apie klimato kaitos problemas, komisaras pabrėžė, kad ūkininkai yra ne problema, o jos sprendimo dalis. Juos ypač skaudžiai veikia klimato kaita, todėl ūkininkai puikiai supranta būtinybę mažinti emisijas.
Bet tai reikia daryti pamatuotai, racionaliai, per tinkamus instrumentus.
„Klimato kaitos sprendimai neturi sienų, tačiau Europos Sąjunga turi būti lyderė“, – sakė Ph. Hoganas, taip pat palietęs ir „Brexit“ problemą. „Mes labai tikimės, kad blogiausias variantas – Jungtinės Karalystės išėjimas be sutarties – neįvyks, tačiau turime būti tam pasiruošę“, – teigė komisaras.
Pasak A. Svitojaus, konferencijos dalyviai sutarė, kad pastebimos nerimą keliančios tendencijos – diskusijos dėl tokių žemės ūkio aspektų, kaip naujos technologijos, augalų apsaugos produktai, grindžiamos ne konkrečiais moksliniais faktais, o emocijomis.
Tad ūkininkams, kurių darbo specifikos didelė dalis visuomenės nesupranta, sudaromos vis sudėtingesnės sąlygos. Iš jų reikalaujama padėti pasiekti aukštus aplinkos, maisto saugos, klimato, tikslus, pamaitinti vis augančią pasaulio populiaciją, tačiau nesuteikiama pakankama finansinė parama tiems tikslams įgyvendinti, trukdoma naudotis naujausiomis technologijomis ir reikalingais produktais.
Tačiau čia slypi ir galimybė, – ūkininkai gali pasinaudoti socialiniais tinklais bei pateikti save, savo ūkius ir darbą emocijomis besivadovaujančiai, natūralumo ir autentiškumo norinčiai auditorijai, taip ne tik gerindami savo įvaizdį, bet ir skatindami jų pagamintų produktų vartojimą.
