„Čia bus daug politinio triukšmo. (...) Jei mes pasieksime 205 eurus (išmoką už hektarą. – ELTA) ir sakysime, kad laimėjimas, čia nėra joks laimėjimas, tai paprasčiausiai keli žingsniai atgal“, – Eltai sakė jis.
Anot K.Starkevičiaus, yra klaidinga viešai kalbėti, kad Lietuvos žemės ūkis turi išskirtines sąlygas.
„Štai mūsų bendras fonas ir žiūrėjimas Lietuvoje daugelio politinių partijų, ir toks nuteikimas visuomenės, kad čia visas kaimas yra „gyvulių ūkis“.
Bet jei mes pasižiūrėtume kitose šalyse, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Olandijoje už žemę nemokamas mokestis.
Kiekviena šalis, atsitikus kokiai situacijai, taiko finansinę pagalbą. Paskutinis pavyzdys – JAV dėl (...) neeksportuojamos produkcijos į Kiniją skyrė 10 mlrd. dolerių nuostolių (žemdirbių. – ELTA) padengimui. (...)
O mes kalbame, kad mūsų kaimas, žemės ūkis turi išskirtines sąlygas. Kol bus toks požiūris politikų ir bendrai visuomenės nuteikimas prieš kaimą, tai ir turėsime dvi Lietuvas“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos žemdirbiai Briuselyje protestavo dėl didesnių tiesioginių išmokų.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda šiame mieste atskirai nurodė, kad Lietuva neigiamai vertina numatomą lėtesnį negu žadėta tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimą, ypač turint omenyje tai, kad kai kurių kitų valstybių narių ūkininkai gauna net tris kartus didesnes išmokas.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, vidutinė išmoka už hektarą dabar sudaro 181 eurą.
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį.
