Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, saugoti paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus ir kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje.
Taip pat – dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.
Keliautojų, kurie šiuo metu lankosi paukščių gripą patvirtinusiose Europos valstybėse, primygtinai prašoma būti atsargiems, vengti kontaktų su paukščiais, laikytis asmens higienos, iš tų šalių nesivežti paukštienos ir jos gaminių.
Jei prevencijos nepakaktų
Pasireiškus naminių paukščių gripo protrūkiui, ligos židinyje esantys paukščiai, kiaušiniai, paukštiena, pašarai, lesalai, pašarinės žaliavos būtų naikinami.
Paukščių savininkų nuostoliai, patirti dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kompensuojami vadovaujantis Nuostolių, kuriuos patyrė ūkinių gyvūnų savininkai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones, taip pat salmoneliozės valstybinės programos priemones, kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 3D-2 „Dėl
Nuostolių, kuriuos patyrė ūkinių gyvūnų savininkai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones, taip pat salmoneliozės valstybinės programos priemones, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Dėl nuostolių kompensavimo paukščių savininkai turėtų kreiptis į savivaldybes.
Siekdami valstybės paramos, t y. nuostolių kompensavimo, paukščių savininkai turi registruoti duomenis apie laikomų paukščių pulkus (bandas) ir jose laikomų paukščių skaičių Ūkinių gyvūnų registre du kartus per metus – sausio ir liepos mėn.
Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) raginame nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT departamentą.
