Galvojo, kad nespės
Vilkų padaroma žala, nusinešus ėriuką ar ožkytę, ginčai dėl pilkųjų plėšikų medžioklės ir gamtosaugos – aktuali tema. Net ir ne medžiotojai gali gauti lėšų, kad apsaugotų savo auginamą bandą. NMA paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 475 747 Eur paramos suma. Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc.
Dzūkijoje, Stebulių kaime, 80-ies avių bandą auginantis Mantas Jančiukas, pradėjęs veiklą prieš dešimtį metų, anuomet sako tik girdėjęs apie vilkų užpuolimus.
„Visada taip būna: atrodo, taip nutinka kitiems, bet ne tau. Tikrą žalą patyriau prieš metus. Nusinešė vieną avį, o kitos spėjo pabėgti į ūkinį pastatą. Asmeniškai nesu patyręs „malonumų“, apie kuriuos papasakojo kaimynai, kai vilkai ateina tiesiog į kiemą“, – pasakoja M.Jančiukas.
Medžiojimu nesižavintis vyras sako iškart po incidento suvokęs, kad nesisaugojant pačiam neapsaugos niekas. NMA siūloma galimybė pasitaikė kaip tik laiku. Mat, kaip pasakoja ūkininkas, nusinešdami avį, vilkai nesunkiai įveikė elektrinį piemenį.
„Gali būti, kad esu pats pirmas klientas, pasinaudojęs šia parama. Tikrai labai skubėjau, bijojau, kad nespėsiu ir gal todėl viskas gerai išėjo. Konsultantai padėjo, pats procesas man visai patiko. Dabar belieka tik laukti ir įsitikinti, kiek tas tinklas bus efektyvus. Įsigijau tokį, kuris bus mano ūkiui, kaip galvoju, maksimaliai tinkamas. Tai 2000 metrų tinklinis aptvaras su priklausiniais,“– sakė M.Jančiukas „Valstiečių laikraščiui“.
Daug mitų
Apsaugai nuo vilkų ir NMA administruojamai programai pritariantis bei nenorintis rizikuoti ūkininkas labai abejoja viešojoje erdvėje pasirodančiomis idėjomis, jog vilkai išvis neliečia galvijų ir žmonių. Nei vilkų, nei kitų padarų medžioti nelinkęs ūkininkas skeptiškai vertina kalbas, jog galvijus pačiumpa ir suėda ne vilkai, o valkataujantys šunys.
„2 000 metrų tinklinio aptvaro su priklausiniais pirkau ne šiaip sau. Galima patirti tikrai labai didelę žalą. <...> Mano nuomone, vilką reikia atgrasyti nuo noro lįsti prie avies. Jeigu jis jos nematys, nors ir jaus (užuos), prilindęs prie aptvaro gaus gerą elektros iškrovą ir apsigalvos. Todėl pirkau gerus generatorius, kurių įsigijimą finansavo NMA. Kalbos apie tai, kad galvijus nuneša ne vilkai, o valkataujantys šunys – keistos. To nepatvirtina genetiniai tyrimai, kurių kažkodėl nelabai ir atlieka. Turėtų būti atliekami tyrimai, o jų pagrindu daromos išvados, bet man, ūkininkui, svarbu apsaugoti savo turtą. Taigi projektas, kuris vykdomas padedant NMA,ir man, ir kitiems yra labai laiku ir vietoje“, – sakė jis.
Skatins naudotis ir kitus
Kaip pasakoja M.Jančiukas, paprastą elektrinį piemenį, kurio standartinis aukštis yra 90 centimetrų, vilkas įveikia visiškai nesunkiai, jeigu tik jaučia maistą: avį, ožką, paršą. Anot jo, visiškai nepagrįsti yra priekaištai ūkininkams, esą jie gano bandas ne vietoje ir dėl to patys kalti. Jei reikia, plėšrūnai ateina ir į kiemą.
„Taip kalba tik tie, kurie patys nieko netvarkė ir neganė. Viskas buvo tvarkinga kaip tik tolimose mano ganyklose, o kai avis parsivedžiau arčiau namų – avytę vilkas paėmė prie pat kaimo mokyklos. Štai čia ir yra problema. Kalbant apie specialius šunis, mes neturime tokių stiprių apmokytų šunų, kurie realiai apgintų bandą nuo vilko. Jų įsigijimas ir apmokymas tikrai beprotiškai brangiai kainuoja“, – savo argumentus dėstė vyras.
Jo nuomone, 90-ies centimetrų elektrinę tvorą-piemenį vilkas įveikė paprastu šuoliu. O standartinio elektrinio piemens kuoliukus jis rado išvartytus.
Mėginimas apdrausti augintinius nuo plėšrūnų, kaip teigia M.Jančiukas, yra tik teorinė bei ganėtinai brangi išeitis. „Dabar jau tiksliai nepamenu, bet kai turėjau maždaug 50 avelių bandą, draudimo įmoka siekė 600 eurų, o išmoka, kurią gavau, buvo apie 50 eurų. Be to, sudarant sutartį keliami dideli saugumo reikalavimai. Lyginant su NMA siūlomu projektu – visiškai neapsimoka. Todėl iš visų variantų – šunų, elektrinių standartinių piemenų, medžioklės ir ES lėšomis finansuojamo elektrinio tinklo, kurio aukštis 1–1,23 metro – renkuosi pastarąjį. Teoriškai būtų įmanoma pasikasti po tvora, ką vilkai irgi labai gerai moka, bet pas mus Dzūkijoje toks priemolis – kastis link avies, kurios nemato ir tik jaučia, vilkui tektų gal net gerą parą. Galbūt net vilkui atsibostų tas pats procesas. Toks ir yra tikslas – atgrasymas“, – samprotavo ūkininkas.
Nesiveldamas į didelius ginčus dėl medžioklės, ūkininkas tikisi realios naudos būtent iš NMA. Jos kvietimus teikti paraiškas ūkininkas nuolat seka ne tik dėl to, kad didėja vilkų populiacija irpasinaudojus parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ atsiranda galimybė apsiginti nuo vilkų. Tiesiog NMA teikiama parama, pasak M.Jančiuko, viena geriausių platformų steigtis bei plėstis smulkiems ūkiams.
„NMA parama, ginantis nuo vilkų, raginsiu naudotis visus savo draugus bei pažįstamus“, – tikino M.Jančiukas, Dzūkijos ūkininkas.
PRIEMONĖ
Investicijos į materialųjį turtą
VEIKLOS SRITIS
Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą
KAM TEIKIAMA PARAMA?
fiziniams (ne jaunesniems kaip 18 m.) ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla (deklaruojantiems pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turintiems 2 Įgyvendinimo taisyklių priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų) ir teisėtais pagrindais valdantiems žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones.
KOKIA VEIKLA REMIAMA?
• priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (toliau – apsaugos priemonės), įsigijimas:
• vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.
KIEK LĖŠŲ SKIRTA?
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 475 747 Eur paramos lėšų.
KOKIA MAKSIMALI PARAMOS SUMA?
iki 5 000 Eur be PVM.
KADA REIKIA TEIKTI PARAIŠKĄ?
Iki šių metų rugsėjo 18 d.
PRIEMONĖ
VEIKLOS SRITIS
Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą
KAM TEIKIAMA PARAMA?
fiziniams (ne jaunesniems kaip 18 m.) ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla (deklaruojantiems pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turintiems 2 Įgyvendinimo taisyklių priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų) ir teisėtais pagrindais valdantiems žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones.
KOKIA VEIKLA REMIAMA?
• priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (toliau – apsaugos priemonės), įsigijimas:
• vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
• elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.
KIEK LĖŠŲ SKIRTA?
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 475 747 Eur paramos lėšų.
KOKIA MAKSIMALI PARAMOS SUMA?
iki 5 000 Eur be PVM.
KADA REIKIA TEIKTI PARAIŠKĄ?
Iki šių metų rugsėjo 18 d.
