Tai ne joks atsitiktinumas, o tik pagrindimas fakto, kad ekologiniai ūkiai ir ekologiška produkcija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje spindi vis ryškiau. Tokios tendencijos ir augantis žmonių sąmoningumas skatina Lietuvos įmones įprastą produkciją keisti sveikesne ir pelno siekti ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.
„Kiekvienais metais ekologiškų ūkių skaičius Lietuvoje didėja. Kaip praneša „Ekoagros“ 2012 metais sertifikuotų ekologiškų produktų įmonių buvo 102. Šiais metais šis skaičiaus siekia beveik 300. Tai mums tik dar kartą įrodo, kad lietuvių susidomėjimas sveika, gamtą tausojančia bei „švaresne“ mityba auga kasmet. Mano manymu, didėjanti ekologiškų produktų paklausa – gerėjančio žmonių santykio su maistu priežastis“, – teigia gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Atsižvelgiant į esamas tendencijas, vienu iš verslo plėtimo bei perėjimo į tarptautines rinkas būdų, maistą gaminančioms įmonėms – žengimas ekologiškos produkcijos pramintais takais. Pavyzdžiui, jais jau pasukusi lietuviška įmonė UAB „Straikas“ „žaliąją bangą“ kelti ir toliau nori ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siūlydami natūralų, iš ekologiškų produktų pagamintą kūdikių maistą.
„Būdami lietuviška įmone ir kurdami lietuviškus produktus, pagamintus iš mūsų šalyje užaugintų daržovių, norime, kad mūsų produkcija pasiektų ir užsienio rinkas bei parodyti, kad kūdikėlių maistas gali būti ne tik 100 proc. natūralus, bet ir ekologiškas. Būtent mūsų prioritetu tampanti ekologiška produkcija gali atverti vartus į dar platesnius vandenis“, – pasakoja „Straikas“ atstovė Jurgita Petrulionė.
Anot „Baltic gastronomy leaders“ (BGL) prezidento Romo Apulskio, platesnius vandenis pasiekia tie, kurie geba pasižymėti unikalumu. Akivaizdu, kad Lietuva toli gražu nėra Europos lyderė ar prestižinė maisto tiekėja, kaip pavyzdžiui – Italija, todėl įprastą žmonėms produkciją parduoti sunku – reikia unikalių naujovių.
„Svarbiausia – unikalumas. Jei Lietuvoje gaminsi tą patį, kas gaminama kitose Vakarų šalyse, jau užsitarnavusiose savo vardą, tai produkciją parduoti galėsi tik pigiau. Unikalumas – kelias į sėkmingą verslą tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pabrėžia R. Apulskis.
Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos prezidentas Vytautas Buivydas pastebi, kad ekologinių ūkių plėtimuisi ir tvarios produkcijos eksportui dabartinis laikotarpis iš tiesų yra be galo tinkamas – reikia tik gebėti išnaudoti Lietuvoje turimus resursus.
„Lietuvoje ekologiškam maistui auginti turime visai neblogas klimato sąlygas. Kalbant apie ekstensyvią ūkininkystę, tai lietuviai neišnaudoja to potencialo, kuris yra. Europinė politinė strategija šiuo metu deda didžiules pastangas ir bando kiek įmanoma labiau skatinti auginti kuo ekologiškesnius produktus. Lietuva turi galimybes, potencialą, kurį reikia tinkamai išnaudoti“, – sako V. Buivydas.
„Šiuo metu yra kuriamos Europinės strategijos ir planai, kaip reikėtų didinti ir skatinti ekologišką ūkininkavimą. Lietuvos ūkininkams didelę įtaką daro finansinės išmokos bei paramos. Jeigu tai išliks – tai ekologiškų ūkių, kurių žaliavas būtų galima naudoti lietuviškam produktui kurti, manau, tikrai atsiras dar daugiau“, – priduria jis.
O plėstis yra ne tik kur, bet ir dėl ko. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač visuotinės pandemijos laikotarpiu, susimąsto, apie savo mitybą, sveikos gyvensenos palaikymo būtinybę. Svarbu pabrėžti, kad didžiausias dėmesys, kalbant apie maisto racioną, sutelkiamas į kūdikius ir jų maistą.
„Ekologiški produktai neturi Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), o juos auginant draudžiama naudoti herbicidus, pesticidus, dirbtinius kultivavimo metodus. Vartojant ekologiškus maisto produktus žymių sveikatos pagerėjimų nesulauksime, savijauta per kelias dienas nepagerės, svoris greičiau nekris, bet ilgalaikių rezultatų bei ligų prevencijos galime tikėtis“, – apie ekologiškų produktų pranašumus kalba dietologas E. Grišin.
Su ekologišku lietuvišku ūkiu „Farmers Circle“ bendradarbiaujantis „Straikas“, gaminantis kūdikių maistą, nori priminti ne tik lietuviams, bet ir europiečiams, kad sveikesnis ir natūralesnis maistas taip pat lemia ir stipresnio imuniteto formavimąsi.
Bet visgi, ar tokia idėja, puoselėjama Lietuvos įmonėje šiuo metu gali pramušti eksporto lubas ir patraukti Europos dėmesį? BGL vadovas R. Apulskis pabrėžia, kad nuolatos augantis „žaliasis kursas“ suteikia daug vilčių lietuviškai ekologiškai produkcijai, kurios didžiąją dalį sėkmės, visgi, nulemia kokybiškas pasiruošimas ir profesionalus įdirbis.
„Iš esmės eksporto sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Patekti į Europos rinkas gal ir nėra taip sunku, bet, žinoma, reikia įdėti daug darbo. Vis didėjanti „žalioji banga“ suteikia daug vilčių, būtent ekologiškos produkcijos gamintojams. Natūralios produkcijos paklausa ypač auga išsivysčiusiose šalyse, todėl galimybių lietuviškai produkcijai įsilieti į užsienio rinkas yra. Lietuviai dažnai susiduria su įmonių dydžio problemomis – bet koks eksportas reikalauja tam tikro įdirbio, laiko bei lėšų resursų. Visgi, gerai paruošta, ekologiška produkcija šiuo metu yra paklausi, bet norint ją parduoti, reikia labai daug ruoštis ir dirbti“, – teigia R. Apulskis.
Vertindamas „Straiko“ vizijas eksportuoti tvarų kūdikių maistą BGL prezidentas išlieka optimistiškas ir išskiria tai, kad tokioje idėjoje savaime yra užkoduota sėkmė, o jei viskas bus paversta kokybiška realybe – eksporto keliai tikrai bus nutiesti.
„Manau, kad ekologiškai pagamintas lietuviškas kūdikių maistas tikrai gali sėkmingai patekti į Europos ir dar platesnes rinkas. Paklausa natūraliam tokiam produktui visada yra – svarbu aukšta kokybė. Iki šiol gana didelė kūdikių maisto dalis vis dar nėra ekologiška, o tai segmentas, kur kokybė yra prioritetinis klausimas ir pinigų natūraliam mažų vaikų maistui nėra gailima.“
