Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai nuoseklaus abiejų šalių atsakingų institucijų bendradarbiavimo rezultatas, suteiksiantis Lietuvai naujų galimybių.
„Lietuviškus kviečius, avižas, žirnius ir miežius, skirtus vartoti, bet ne sėti, nuo šiol galės įvertinti ir tolimojo Taivano gyventojai. Džiugu, kad kokybiška mūsų žemės ūkio produkcija vertinama visame pasaulyje“, – teigia žemės ūkio ministras.
Norintys eksportuoti šiuos grūdus į Taivaną, privalės turėti fitosanitarinį eksporto sertifikatą, kuriame turės būti nurodytas eksportuojamų grūdų mokslinis pavadinimas (taip pat ir lotyniškas genties ir rūšies pavadinimas), produkcijos kiekis bei kilmės šalis.
Taivano pasienio kontrolės punkte lietuviškų grūdų kroviniui bus atliekamas fitosanitarinis patikrinimas, dėl kurio, dar prieš kroviniui atvykstant į Taivaną, importuotojas arba jo agentas privalo kreiptis į Taivano Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biurą, priklausantį Žemės ūkio tarybai (BAPHIQ). Eksportuojamas krovinys turi būti fumiguojamas (grūdai apdorojami specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, kad nebūtų kenkėjų).
Norint atverti rinką lietuviškos kilmės kvietrugiams, sėjamiesiems rugiams, sėjamiesiems rapsams bei pupoms, BAPHIQ turi būti pateikti papildomi duomenys kenkėjų rizikos analizei atlikti.
Po tokio vertinimo gavus leidimą, produkciją būtų galima eksportuojama į Taivaną.
ŽŪM: iš Taivano laukiama ir daugiau leidimų maisto eksportui
Taivanui leidus Lietuvai eksportuoti į šalį kai kuriuos lietuviškus grūdus, Žemės ūkio ministerijos atstovas sako, kad netrukus tikimasi leidimų ir kitų maisto produktų eksportui. Pasak Antano Venckaus, pirmo tokio leidimo derinimas užtruko porą mėnesių.
A. Venckus sako, kad maisto produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės iki šiol labiau domėjosi Kinija, tačiau pasikeitus politinei situacijai pasimatė ir rizikų, o Taivanas dar vasarą pasiūlė Lietuvai atverti savo rinką.
„Šių metų vasarą Taivanas, matydamas mūsų gerą gestą dėl jų palaikymo tiek pagalbos vakcinomis, tiek įsteigimą atstovybės, jie matė, kad kenčiame už tai nuo Kinijos ir pasiūlė mums pagalbą atverdamas savo rinką“, – BNS sakė ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.
Įprastai eksporto leidimų derinimas užtrunka apie vienerius metus, o kai kada ir ilgiau, Anot A. Venckaus, Taivanas pasiūlė greičiau atverti savo rinką, kuri lietuviškus produktus vertina labai teigiamai.
„Mūsų įmonės jau gerą pusmetį žinojo tą riziką ir patys supratome, iki ko galima prieiti, kad Kinija gali kenkti mums ekonomiškai užverdama rinką. Įmonės mato tuos galimus nuostolius, tai liečia tiek mėsos tiek pieno, gėrimų, konditerijos pramonę, kur buvo matomas įsitvirtinimas ir augimas“, – aiškino ministerijos atstovas.
Pasak jo, šiuo metu dar derinami leidimai paukštienai, kiaulienos, jautienos bei pieno produktams. Juos tikimasi gauti kitų metų pradžioje.
A. Venckaus teigimu, tiek ministerija, tiek įmonės per penkerius metus daug investavo, kad ateitų į Kinijos rinką, todėl eksportas augo. Kinija suteikė leidimus eksportuoti šaldytą jautieną, kviečius, žuvų ir žuvininkystės, pieno produktus, šienainį, tikėtasi leidimo ir jautienos subproduktams.
„Tačiau Kinija pradėjo bausti Lietuvą už principinę vertybinę užsienio politiką“, – pridūrė jis.
ŽŪM atstovas taip pat pabrėžė, jog Lietuvos įmonės į Taivaną gali vežti neaugalinės ir negyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, gėrimus, kuriems nereikia atskirų leidimų.
Šiuo metu į Taivaną eksportuojami pieno produktai ir naminių gyvūnų ėdalas.
A. Venckus sako, kad eksportas į Taivaną gali amortizuoti Kinijos rinkos praradimus, o ateityje jo apimtys galėtų būti net didesnės nei į Kiniją. Tačiau tendencijas bus galima pamatyti kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Tie kiekiai, kuriuos norėtų Taivanas importuoti, yra pakankami ir mūsų eksporto apimtys į Kiniją nebuvo tokios didelės“, – kalbėjo jis.
ŽŪM atstovas pažymėjo, jog esant įtemptai situacijai su Kinija Lietuvos eksportui savo rinką labiau atveria ir Jungtinės Amerikos Valstijos – spalio pabaigoje jos leido eksportuoti daugiau mėsos gaminių, be to, laukiama kiaušinių produktų eksporto leidimo.
ŽŪM duomenimis, šiuo metu Lietuvos metinis eksportas į Taivaną siekia apie 5 mln. eurų, iš jų 3 mln. eurų – mediena, 2 mln. eurų – maisto produktai. Ateityje tikimasi pasiekti bent 20 mln. eurų vertės apimtį.
2020 metais žemės ūkio ir maisto produktų į Kiniją išvežta už 93,4 mln. eurų, Kinija buvo 21-a tarp 154 Lietuvos eksporto partnerių. Pernai Lietuva į Kiniją eksportavo 472 tonas jautienos, 7,7 tūkst. tonų pieno produktų, 625 tonas žuvininkystės produktų.
