Inovacijų DNR: moksliniai tyrimai ir inovacijos tvariems ir atsakingiems verslams

Augant žmonių populiacijai, svarbu ne tik didinti žemės ūkio produktyvumą, bet ir išlaikyti tvarų požiūrį į maisto auginimą, aplinkos taršos mažinimą. Sėkmingam šiandieniniam verslui rūpi mokslo tyrimai, leidžiantys kokybišką derlių užauginti mažiausiomis sąnaudomis, taupant resursus ir saugant aplinką.

Arnas Radzevičius.
Arnas Radzevičius.
Mantas Rubežius.
Mantas Rubežius.
Lina Pečiūrė.
Lina Pečiūrė.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 7, 2022, 10:02 AM, atnaujinta Apr 7, 2022, 4:21 PM

Svarbos nepraranda ir maisto saugumas, kuriam užtikrinti būtinas švarus dirvožemis, taip pat verslų produktyvumas, milžiniško visuomenės inovacijų poreikio tenkinimas nemažinant kuriamų technologijų kokybės. Kaip pasitelkus inovacijas tai pasiekti, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Inovatyvios paslaugos žemės ūkio sektoriui

„Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius pastebi, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius dirba sudėtingomis ir dažnai nenuspėjamomis sąlygomis. „Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriam daug įtakos turi nuolat kintantis, nepastovus ir kasmet iššūkių atnešantis klimatas. Kuo daugiau turi analizės ir pasiruošimo, tuo lengviau netikėtose situacijose adaptuotis ir turėti pelningą verslą“, – įžvalgomis apie žemės ūkio sektoriaus įmonių patiriamus iššūkius ir galimus sprendimus dalijosi A. Radzevičius.

Siekiant Lietuvos žemės ūkio sektoriui suteikti kuo daugiau žinių apie mūsų klimatinėmis sąlygomis efektyviausias, aplinkai saugiausias augalų priežiūros priemones ir padėti verslams išvengti galimų klaidų savarankiškai ieškant sprendimų, „Agrokoncernas“ įrengė šiuolaikišką tyrimų bazę. „Įsteigėme lauko tyrimų kompleksą, kuriame tiriame kaip skirtingi preparatai, skirtingos dozės ir jų mišiniai, naudojimo laikas, temperatūra, dienos laikas lemia galutinį rezultatą, gaunamą derliaus išraiška.

Nuolat keičiantis veikliosioms medžiagoms mes turime ieškoti, kaip senąsias veikliąsias medžiagas pakeisti naujomis, kokias kombinacijas naudoti, kad išvengti galimų praradimų. Mūsų tikslas ne visada yra tik padidinti pelningumą, dažnai siekiame išlaikyti pelningumą, suprasti ir surasti momentus, kaip galime apsaugoti savo javus ir padėti jiems augti nenumatytomis ekstremaliomis sąlygomis“, – apie atliekamų tyrimų tikslus kalba A. Radzevičius.

Tyrimų metu gaunama svarbi informacija, kurią susisteminus ūkininkui pateikiama aiški, pagal Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus parengta visų būtinų atlikti darbų struktūra. „Pasirinkęs veislę ūkininkas iškart gauna svarbią informaciją – kokią technologiją taikyti, kokios rekomenduojamos veikliosios medžiagos ir jų dozės, kokiais skirtingais augimo tarpsniais naudoti preparatus. Tai kaip atmintinė, kurios laikydamasis gali būti garantuotas, kad lauks geras rezultatas“, – apie mokslo tyrimų dėka teikiamą pagalbą žemės ūkio įmonėms dalijasi „Agrokoncerno“ atstovas.

Inovatyvus dirvožemio valymas augalais

Kokybiško produkto užauginimui svarbu ne tik moksliniais tyrimais paremti tvarūs ūkininko sprendimai, bet ir švari dirva, kurioje sėjamos ir auginamos maistui ar pašarams skirtos žemės ūkio kultūros. Prieš aštuonis metus įkurto biotechnologijų startuolio „Biovala“ vadovas Mantas Rubežius pastebi tyrimų ir eksperimentų, leidžiančių nustatyti medžiagas, kuriomis užterštas dirvožemis, poreikį. Augant jam ryškėja ir poreikis natūraliais būdais išvalyti užterštą dirvą.

„Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalies teritorijoje yra daugiau kaip dvylika tūkstančių potencialių taršos židinių bei keli tūkstančiai teritorijų, kurias reikia sutvarkyti ir remedijuoti“, – apie Lietuvos dirvožemio užterštumo mąstus kalba M. Rubežius.

Pasak pašnekovo, mūsų šalyje vyrauja tarša naftos produktais, tad norint turėti sveikų vietinių ūkininkų užaugintų produktų, pirmiausiai reikia įvertinti, kokiame dirvožemyje jie bus auginami.

Tradicinis užteršto dirvožemio valymo būdas – iškasimas taršos vietoje ir išvežimas į tvarkymo aikšteles, kur pritaikius biologinius valymo metodus jį išvalo. Biotechnologijų startuolis „Biovala“ siūlo inovatyvų sprendimą – valymą užterštame dirvožemyje auginant specialiai pagal taršos pobūdį parinktus augalus. „Mūsų technologija paremta unikaliomis augalų savybėmis degraduoti, imobilizuoti arba transformuoti teršalus.

Užterštame sklype pasodiname atrinktus augalus, jei reikia, pritaikome agronomines priemones, pavyzdžiui, dirvožemio įdirbimą, maistinių medžiagų įnešimą, papildomai naudojame selekcionuotas bakterijas, kurios paskatina taršos remediaciją. Augdamas augalas savyje sukaupia teršalus, pasibaigus augimo sezonui augalinę masę galime nuimti ir perdirbti arba sutvarkyti kaip pavojingas atliekas“, – apie inovatyvų dirvožemio valymą kalba M. Rubežius.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktoranto, priklausomai nuo užterštumo, toks dirvožemio valymas gali užtrukti nuo vieno iki trijų augalų augimo sezonų, o augalai gali būti panaudojami energijos gamybai ar kitaip perdirbami. „Užterštame dirvožemyje augančius augalus galima panaudoti aplinkai draugiškais tikslais, pavyzdžiui, biodujų gaminimo laboratorijoje perdirbti organinės kilmės atliekas ir pagaminti biodujas, kurios paverčiamos elektros ir šilumine energija“ – apie augalų perdirbimo galimybes dalijasi M. Rubežius.

Inovatyvūs sprendimai tenkinantys šiuolaikinius rinkos poreikius

Kita vieta, kur Lietuvoje yra kuriamos inovacijos ir kuri buria kūrėjus iš įvairių sričių bei suteikia jiems galimybę eksperimentuoti, kurti ateities sprendimus, yra VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“. Pasak centro direktorės dr. Linos Pečiūrės, šio centro, kaip universiteto dalies, tikslas yra ugdyti naują kūrėjų kartą, galinčią čia pat įgyvendinti savo idėjas.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ jungia skirtingas sritis – nuo 3D modeliavimo ir spaudos iki medžio, metalo apdirbimo bei garso ir vaizdo kūrimo. Čia aktyviai vyksta tarpdisciplininis bendradarbiavimas, o gimstantys prototipai yra ne tik fiziniai, bet apimantys skaitmeninę dalį, pvz.: virtualiąją ar papildytąją realybę, kuri padeda sukurti įtraukiančią patirtį. Šioje vietoje gimsta inovatyvūs projektai, kurie tenkina šiuolaikinius rinkos poreikius, o jų kūrėjai tampa ateities inovacijų iniciatoriais.

„Mes siekiame, kad kiekviena inovacija nebūtų tik galutinis rezultatas, t. y. svarbu pats mokymosi ir kūrybinis procesas. Dažniausiai mūsų projektai turi kelis tikslus, tai nėra tik masinės gamybos produktas, kurį galima įsigyti bet kur. Mes kuriame produktus, turinčius pridėtinę vertę“, – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ vadovė dr. L. Pečiūrė.

Vieną iš tokių inovacijų gali išvysti kiekvienas, apsilankęs Vilniaus miesto geležinkelio stotyje. Tai meninė instaliacija „Portalas“, kuri sujungia Vilnių su Liublinu. Integruotuose LED ekranuose transliuojamas tiesioginis vaizdas iš Liublino į Vilnių ir atvirkščiai, ir taip žmonės iš skirtingų miestų gali bendrauti tarpusavyje.

Daugiau apie VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ kuriamas inovacijas, taip pat apie tai, kaip išlaikyti tvarų požiūrį į maisto kultūrų auginimą ir aplinkos taršos mažinimą, kokius iššūkius žaliasis kursas kelia žemės ūkio sektoriui, sužinosite naujausioje laidoje „Inovacijų DNR“, kuri rodoma kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lrytas TV“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.