Tiesa, girdėtos frazės jau net ir televizijoje. Šalies valdžiai irgi išsprūsta, kad ūkininkai labai daug inkščia dėl esamos padėties. Ekonomika kandžiojasi, o žemdirbiai ir gyvulių augintojai iškart pajunta jos pasekmes.
Pieno produkcija mūsų krašte užsiimantys ūkininkai visą laiką kalbėdavo apie ne per dideles pieno kainas, lyginant su papildų gyvuliams ir, apskritai, pašarų kainomis bei visomis veterinarijos paslaugomis. Tačiau, kaip jie sakydavo, kažkaip tenka verstis ir eiti pirmyn, nes nebus iš ko gyventi.
Jeigu ne ūkininkai, tai ir šalies piliečiai neprasimaitintų. Importuotas maistas nepadės, jeigu valstybės žemės ūkis pairs. Iš tiesų, norint plačiau pagvildenti šią šalies ekonomikos sritį, reikėtų ilgai kalbėti, norint suprasti, į kokį užburtą ratą pasaulis yra įtraukęs žemės ūkio verslus.
Šiemet valstybėje infliacija net skambina pasiektų viršūnių varpais. Nuo ankstyvo pavasario kaime gaspadoriai stvėrės už galvų, pamatę trąšų kainas. Viskas pabrango dvigubai arba ir 150 proc. Akys ant kaktos iššoko, susipažinus su du kartus didesnėmis javų kainomis. Rodos, neseniai kalbėta, kad neapsimoka javų sėti, nes iš jų pelno nėra, o šiemet situacija apsivertė 180 laipsnių.
Linksma nebus, teks kažko atsisakyti, kai kas sakė, kad mažiau tręš laukus, nes finansiškai neišsivers. Nukentės ūkiai, derlius gali būti kūdesnis. Ūkininkai – tai sumaniausi pasaulyje verslininkai. Beveik visada sugeba išsisukti iš padėties. Juokai juokais, bet norėdami įlįsti į jų kailį, galime greitai panorėti iš jo ištrūkti. Kaip sakoma: Neparagavęs – nesuprasi.
Pienininkyste užsiimantis ūkininkas privalo griežtai laikytis visų pieninės nustatytų reikalavimų. Pagrindas – higiena. Mažiausias melžimo aparato neprižiūrėjimas gali privesti prie liūdnų pasekmių. Finansai kertami aštriu kirviu.
Nėra galimybės pasiteisinti. Niekam neįdomu, ar kažkokia technika nesugedo, ar sveikata neleido sutelkti viso dėmesio į rytą ir vakarą melžiamas karves. Sakoma, kad motina neturi laiko sirgti, tai šiuo atveju panašiai yra su ūkininkais. Neturintis ūkyje pagalbininkų gali nemaloniai nusvilti.
Mėsinių galvijų augintojai sako, kad pardavimų kainos gana pastovios. Žinoma, jiems irgi vienodai brangūs pašarai, dideli žemės plotų apdirbimo kaštai.
Kiaules laikantis ūkininkas teigė, kad dabar kiaulių augintojas, norėdamas oriai gyventi, esant tokioms javų ir papildų kainoms, turėtų uždirbti 10 zlotų už kilogramą. Man į veidą juokiasi, sakydami: Taip, taip, norėtum tiek uždirbti. Tada parduotuvėje bus brangu.
Ir niekas nepagalvoja, kiek reikia į ūkį įdėti ir nuosavų lėšų, ir jėgų, ir protinio darbo. Žvelgiant į jų ūkius iš šalies, neatrodo, kad yra blogai: nauji traktoriai, galingos ūkio mašinos, tvartai didžiausi… Vienas ūkininkas sako: Na ir kas? Viskas banko, o mano gal bus tada, kai pasensiu. O tada man jau nereikės, gal net ir mano vaikams…
