„Pirmas būdas – vežti grūdus traukiniais į Vakarus, Lenkiją, bet čia mes susiduriame su didžiuliais techniniais barjerais dėl vėžių skirtumo ir panašiai. Dėl to kiekis, kuris gali būti eksportuotas, yra labai ribotas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis, dalyvaujantis Leipcige vyksiančiame tarptautinio transporto forumo ministrų susitikime.
M. Skuodis teigė, kad grūdus būtų galima vežti per Baltarusiją, tačiau šis kelias nepriimtinas dėl Minsko vaidmens Rusijos kare su Ukraina ir kitų jos veiksmų.
„Antras būdas yra vežti grūdus per Baltarusiją į Baltijos šalis, uostai ten turi pajėgumų, bet mes visi žinome, ką Baltarusija daro, ji įsitraukė į karą leisdama Rusijos kariams pulti Ukrainą iš jos teritorijos, pernai jėga nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, spaudė nelegalius migrantus kirsti Europos sieną, todėl ši išeitis atrodo nepriimtina“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jo manymu, geriausia išeitis būtų atblokuoti Ukrainos uostus, kurių veikla sustojo dėl Rusijos agresijos.
„Pirmiausiai mums reikia pradėti nuo Odesos uosto, kuris gali susitvarkyti su tokiais kiekiais“, – sakė M. Skuodis.
Jis pabrėžė, kad pernykščio derliaus išvežimas iš Ukrainos yra svarbus visam pasauliui.
„Mes visi žinome, kad Ukraina yra pagrindinė grūdų ir žemės ūkio produktų eksportuotoja ir jų reikia visam pasauliui. Neturime jiems pakaitalo“, – Leipcige sakė M. Skuodis.
Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys netrukus turėtų pajudėti atgal, tačiau juos grūdai nevežami. Be to, iš Ukrainos važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys, į Klaipėdos uostą gabenantis grūdus ir skystas trąšas.
Pasak Klaipėdos uosto direkcijos vadovo Algio Latako, iš Ukrainos dabar atgabenama tik apie 1,2 tūkst. tonų grūdų.
„Suprantame, kad ta grandinė yra labai komplikuota ir labai ilga. Galvojama, kad per savaitę galima atvežti apie 1200 tonų grūdų, ne daugiau. Tai labai mažas kiekis“, – trečiadienį BNS sakė A. Latakas.
Uosto vadovo teigimu, kol kas sunku prognozuoti ir bandomojo pervežimo ekonominę naudą – ją apskaičiuoti bus galima vėliau.
„Kol kas apie ją nekalbame, vertiname tik galimybę, kad tas krovinys patektų čia ir tas procesas įsivažiuotų, o visi ekonominiai dalykai, skaičiavimai bus vėliau. Dabar žiūrint į tuščią popieriaus lapą atrodo, kad skaičiai minusiniai. Bet bus matyti, reikia nuo kažko pradėti, kažką daryti“, – sakė A. Latakas.
Jo žiniomis, bandomasis traukinys Lietuvą gali pasiekti savaitgalį, konteineriai Kauno intermodaliniame terminale būtų perkrauti ant vilkikų ir taip pasiektų Klaipėdos uostą.
„Jis laukiamas galbūt savaitgalį, bet iki Klaipėdos neatveš, sustos Kaune, ten bus perkraunamas į automobilius, taip yra planuojama. Iš Klaipėdos į Kauno terminalą bus atvežtos kelios dešimtys tuščių konteinerių, kurie traukiniu bus pristatyti į Ukrainą, ten pripildyti grūdais ir parvežami atgal“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Latako, iš Odesos į Klaipėdą gali būti atgabenti ir metalo kroviniai, kurių Ukraina negali eksportuoti per Odesos uostą.
„Šiuo atveju bus ne tik grūdai, bus įvairių krovinių. Didelė problema yra metalo gaminiai, kurie įstrigo Odesos uoste, gali būti, jog krovinius gabenantys ekspeditoriai ieško galimybių juos atvežti į Klaipėdą“, – sakė jis.
Uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas BNS antradienį patvirtino, kad iš Ukrainos į Klaipėdą atvyksta bandomieji grūdų ir skystų karbamido ir amonio salietros kroviniai.
Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.
Anksčiau su BNS kalbėję logistikos žinovai tikino, kad dabartinėmis sąlygomis per Klaipėdos uostą galėtų būti išvežta apie milijonas tonų ukrainietiškų grūdų per metus. M. Skuodis teigė, jog šis kiekis gali siekti 1–1,5 mln. tonų.
