„Ukraina labai aiškiai pasakė, kad šiuo metu grūdų atsargos, kurios yra dar Ukrainoje neišvežtos, yra apie 20 mln. tonų, plius artėja šių metų derlius, tai vėlgi tos atsargos pasipildys. Na, ir, žinoma, reikia tuos grūdus išvežti. Tradiciškai nusistovėjęs kelias buvo grūdų eksportui per Juodąją jūrą“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Ir čia Odesos ir kiti uostai yra labai svarbūs. Ir suprantame, kad dėl karo veiksmų, būtent Juodosios jūros regione ir šalia Odesos tampa labai problematiška“, – pridūrė ji.
Todėl, A. Skaisgirytės teigimu, yra svarstomi keli alternatyvūs grūdų išvežimo keliai.
„Pavyzdžiui, žemės transportu, traukiniais iki kitų Juodosios jūros uostų: kalbame apie Bulgarijos, Rumunijos uostus arba vėlgi antžeminiu transportu – traukiniais – iki Baltijos jūros. Ir čia mes kalbame apie transportą per Lenkiją į Baltijos šalių uostus. Tai kalbėti galime ir apie Gdanską, ir apie Klaipėdą, Rygą, Taliną ir panašiai“, – atkreipė dėmesį ji.
Tačiau prezidento patarėja pripažįsta, kad visos šios svarstomos alternatyvos turi savo minusų. Pasak jos, grūdų vežimo kelias per Baltijos jūros uostus yra labai ilgas, susiduriama su tam tikrais trukdžiais Ukrainos teritorijoje, taip pat yra riboti ir Klaipėdos uosto pajėgumai priimti krovinius.
„Vežimo per Baltijos jūros uostus kelias yra gana ilgas, jis veikia, iki šiol paleisti du bandomieji traukiniai įrodė, kad jis yra galimas, tačiau vėlgi atsiremiama į laiko faktorių, parodė tie bandomieji traukiniai, kad yra tam tikrų trukdžių ir Ukrainos teritorijoje, ir Lenkijoje suteikiant pralaidumą geležinkelio vėžės ir Klaipėdos uosto pajėgumas priimti taip pat nėra begalinis“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
„Tai panašūs trikdžiai turbūt yra visuose maršrutuose, tačiau vėlgi turint valios padėti ir norint tai daryti po truputį galima ir pradėti tai daryti“, – taip pat pažymėjo ji.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo idėją suburti tarptautinę koaliciją, kuri, atblokavusi Ukrainos uostus, leistų išgabenti grūdus. Visgi, pasak jo, šios idėjos įgyvendinimui liko nebe daug laiko, nes žemės ūkio ekspertų vertinimu, naujo derliaus pradedama laukti jau po 5 savaičių.
„Esminė sąlyga, kad būtų uostai atidaromi, yra gynybos garantijos. Turi būti suteikta gynybos garantija, kad tie uostai bus apginti ir rusai nepasinaudos uostų atidarymu uostams užpulti ar užimti. Gynybos garantijos gali būti suteikiamos laivyno. Ukraina neturi savo laivyno, nors sugeba sėkmingai kovoti su Rusijos laivynu. Tad to vaidmens turi imtis tos valstybės, kurios turi laivų. Arba Ukrainai turime suteikti tokią ginkluotę, kad jie Odesą ir Nikolajevą galėtų apginti patys“, – teigė G. Landsbergis.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
