Baigėsi trečiasis, paskutinis, paraiškų surinkimo etapas, kai žemdirbiai galėjo paprašyti ES paramos ūkiams modernizuoti, tačiau jie neparodė entuziazmo.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, per du mėnesius investicinei paramai į žemės ūkio valdas gauti jie pateikė 350 paraiškų, paprašę 67,25 mln. eurų, nors numatytas biudžetas sudarė 105,3 mln. eurų.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis yra sakęs, kad smarkiai išaugus elektros, trąšų ir pašarų kainoms ūkiams modernizuoti trūksta nuosavų lėšų. Be to, pasinaudoti parama trukdo ir biurokratinės kliūtys.
Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad pasibaigus trečiajam paraiškų surinkimo etapui iš visų specializuotų žemės ūkio sektorių didžiausia investicijų suma skirta pieninės galvijininkystės atstovams – 50 mln. eurų paramos lėšų, bet pieno ūkiai paprašė vos 18 mln. eurų.
Anot J.Vilionio, ūkininkai stovėtų eilėse prie paramos, bet nustatytos paramos sąlygos neatitinka jų poreikių.
„Sukurti fermoje vietą vienai karvei kainuoja virš 14 tūkst. eurų, o maksimali paramos suma pagal priemonę siekia vos 300 tūkst. eurų. Už tiek netgi 20 karvių ūkio neįmanoma įsteigti. Parama ūkiui turėtų siekti bent 1,5 mln. eurų, tuomet galima iš esmės vykdyti plėtrą“, – teigė J.Vilionis.
Pasibaigus rudeniniam kvietimui teikti paraiškas ūkiams modernizuoti mažą aktyvumą rodė ir sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės ūkiai.
Jie pateikė 43 paraiškas ir paprašė daugiau kaip 9,2 mln. eurų, nors šiam sektoriui paskirtas 25 mln. eurų biudžetas.
Tik augalininkystės ir mėsinės gyvulininkystės atstovai paprašė skirti daugiau paramos, nei skirta paramai lėšų. Aktyviausi buvo augalininkyste besiverčiantys ūkininkai – užregistruota 119 jų paraiškų, kuriose prašoma daugiau kaip 19,3 mln. eurų, nors šiam sektoriui skirta apie 14,8 mln. eurų.
106 paraiškas pateikę mėsinės galvijininkystės atstovai paprašė 20,6 mln. eurų, o jiems numatyta skirti 15,5 mln. eurų. Ūkininkams neaišku, kodėl paramos priemonių pinigai neperskirstomi pagal poreikį ir nekeičiamos paramos teikimo taisyklės atsižvelgus į nekart žemdirbių išsakytas pastabas.
ŽŪM „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad ankstesniais paraiškų rinkimo laikotarpiais būdavo skiriamas perpus mažesnis biudžetas, o šį kartą atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkose ir trūkinėjančias tiekimo grandines buvo nutarta skirti rekordiškai didelę paramos sumą.
„Nepanaudotų paramos lėšų likutis sudaro 38,04 mln. eurų. Jie bus skirti 2023 m. numatomam organizuoti pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškų teikimui finansuoti. Sprendimai dėl lėšų perskirstymo sektoriams bus priimti įvertinus paskutinio paraiškų surinkimo rezultatus ir lėšų poreikį atskiriems sektoriams“, – teigė ministerija.
