Papildomos tiesioginės paramos jie galės gauti ir dalyvaudami klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose – ekoschemose. Daug galimybių suteiks ir kaimo plėtros priemonės.
Susietoji parama bus diferencijuojama
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatyta nemažai pokyčių, kurie palies ir pieno gamintojus.
Per naująjį finansinį laikotarpį susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 227,1 mln. Eur, išmokos suplanuotos už 225 tūkst. karvių. Tai sudarys 7,54 proc. viso tiesioginių išmokų voko – daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos.
Svarbi naujovė, kad išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos: išmokos dydis priklausys nuo ūkyje laikomų karvių skaičiaus. Diferencijuota išmoka siekiama tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą, ją sukoncentruoti sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą.
Preliminarus vidutinis išmokos dydis 2023–2027:
- Už pirmas 10 karvių – 170 Eur/vnt.
- Už 11–50 karvių – 217 Eur/vnt.
- Už 51–150 karvių – 241 Eur/vnt.
- Už paskesnes >150 karvių – 181 Eur/vnt.
- Priedas už tyrimus – 10 Eur/vnt.
Vidutiniai 2023–2027 m. išmokos dydžiai esant maksimaliam karvių skaičiui.
Verta pabrėžti, kad mažėjant karvių skaičiui finansavimas nesikeis, tačiau didės numatyti išmokos dydžiai.
Nauja ir tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius, tačiau už juos 2015–2022 m. skiriama tiesioginių išmokų lėšų dalis perkeliama pieninių veislių karvių sektoriui vystyti ir palaikyti. Norima paskatinti pienininkystės ūkius aktyviau naudotis seksuotos spermos privalumais, taip didinant pieninių veislių karvių bandas.
Dar vienas privalumas – bus mokamas 10 Eur priedas už karvių produktyvumo tyrimus. Jie svarbūs sėkmingam gyvūnų selekcijos procesui, racionaliam ir pelningam jų veisimui, bandų produktyvumo ir sveikatingumo rodikliams gerinti.
Kokie reikalavimai, norint gauti susietąsias išmokas?
Pirmiausia reikės atitikti visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti. Būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.
Parama mokama už įregistruotas ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves, jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios. Jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kito valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu – šis reikalavimas laikomas įvykdytu.
Aplinkai ir ūkiams naudingos ekoschemos
Strateginio plano naujovė – klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekoschemos), kurias galima pasirinkti savo noru ir už tai gauti papildomos tiesioginės paramos.
Pieno ūkiai galės dalyvauti ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose bus mokama 48 Eur už sąlyginį gyvūną (SG).
Kita veikla – „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“, kurią pasirinkus ir ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus skiriama 22 Eur už SG išmoka.
Pieno gamintojams gali būti bus patraukli ir su gyvulių ganymu susijusios ekoschemos. Pagal veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ jau 2022-aisiais išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius padidėjo beveik dvigubai – iki 192 Eur/ha. Išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha.
Išmokos, kuri siekia 242 Eur/ha, gali tikėtis tie, kurie pasirinks veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.
Investicinės galimybės
Pienininkystės sektoriui daug galimybių suteikia parama kaimo plėtrai tiek šiuo, tiek naujuoju finansiniu laikotarpiu. Šiuo metu rengiamas kvietimų teikti paraiškas grafikas pasinaudoti dar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama.
Smulkūs pieno ūkiai (laikantys 3–9 karves) turės galimybę pasinaudoti parama investicijoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiems ūkiams“. Tai, tikėtina, paskutinė galimybė gauti 100 proc. paramą gamybinėms investicijoms, kai projekto vertė neviršija 15 tūkst. Eur, nes naujajame 2023–2027 m. Strateginiame plane smulkūs ūkiai pagal ES teisės aktų reikalavimus privalės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. nuosavų lėšų.
Didesni pieno ūkiai galės kreiptis paramos pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, įskaitant paramą lengvatinėmis paskolomis.
Šio sektoriaus dalyviai galės naudotis Strateginio plano priemonėmis: „Labai smulkių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas – 85 proc.); „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ (didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas net iki 80 proc.); „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (didžiausias paramos intensyvumas – 50 proc., jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.); „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., jauniesiems ūkininkams ir investuojantiems į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
Pieno ūkiai galės dalyvauti kuriamose trumpose maisto tiekimo grandinėse ir kreiptis paramos pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (didžiausias paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimui – 60 proc.).
Rems rizikos valdymą ir apsaugos priemones nuo plėšrūnų
Pieno gamintojams parama bus teikiama ir pagal rizikos valdymo priemones – „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“.
Ūkiams taip pat numatyta kompensuoti dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką. Ši parama bus teikiama pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Dar viena galimybė galvijų augintojams – parama skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, teikiama pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Pienininkams aktualūs lieka dalyvavimai mokymuose, konsultacijose, EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, parodomųjų projektų įgyvendinimas, individualios konsultacijos. Tam taip pat numatyta parama.
Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA.
