Tvarus ūkininkavimas skatinamas papildomomis išmokomis už ekoschemas

Ekoschemos – savanoriška priemonė pajamoms padidinti

2023–2027 m. Bendroji žemės ūkio politika orientuota į tvaraus žemės ūkio plėtrą, kuriai skatinti sukurta paramos sąlygų sistema, kurios viena dalių yra ekoschemos. „Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas.

Strateginiame plane numatyta 10 ekoschemų, apimančių visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema Veiklos ariamojoje žemėje, Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, Eroduotos žemės keitimas pievomis, Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, Gyvūnų gerovė, Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).

Strateginiame plane ekoschemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko.

Kompleksinė ekoschema: papildomos išmokos dirbantiems žemę

Kaip teigia ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas, dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, naudinga pasinaudoti kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.

Augalų kaita

Norintiems labiau, nei įpareigoja Valdymo ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimai, saugoti dirvožemį ir gerinti jo kokybę i skirta veikla „Augalų kaita“. Pasirinkę įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas). Mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.

Šiai veiklai 2023–2027 m. numatyta 78,1 mln. eurų.

Dėmesio! Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Numatyta išmoka mokama kasmet per visą įsipareigojimų laikotarpį, kasmet teikiant paraiškas.

Tarpiniai pasėliai

Strateginiame plane numatyta veikla „Tarpiniai pasėliai“ siekiama paskatinti šalies ūkininkus auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Imdamiesi šios veiklos, ūkininkai turi pasirinkti vieną iš žemiau pateikiamų trijų priemonių:

1. Tarpiniai pasėliai. Daugiametės ankštinės ir varpinės žolės, aliejiniai augalai, ankštiniai augalai, varpiniai javai ar šių grupių augalų mišinys per žiemą. Būtina pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Negalima ruošti pašaro bei šienauti. Plotuose, kuriuose auginami tarpiniai pasėliai negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų.

2. Įsėlis. Įsėjamas per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Negalima nuimti žolinių augalų įsėlio derliaus. Plote, kuriame auginamas įsėlis, negalima ganyti gyvulių. Nuėmus pagrindinį pasėlį, įsėliui nenaudoti augalų apaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų.

3. Posėlis. Būtina pasėti iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Draudžiama nuimti posėlio derlių. Posėliu apsėtame plote negalima ganyti gyvulių. Nuėmus pagrindinį pasėlį, posėliui nenaudoti augalų apaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų

Dėmesio! Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų.

Šiai priemonei per 2023–2027 m. numatyta 139 mln. eurų.

Sertifikuotos sėklos naudojimas

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatinama ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didinti ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Per 2023–2027 m. šiai veiklai numatyta 31,7 mln. eurų.

Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos

Siekiantys prisidėti mažinant ŠESD, gerinti dirvožemio būklę nuo 2023 m. galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6. Šiai veiklai skatinti 2023–2027 m. numatyta 158,1 mln. eurų.