„Tik įsivaizduokite, kiekvienais metais morkų ir svogūnų derlius siekia apie 12 tūkst. tonų – maždaug 600 sunkvežimių. Prieš šventes išgyvenome bumą – darbo tempas buvo itin intensyvus, nes ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje buvo sausra.
Tad Daugėlaičių kaime užaugintomis morkomis ir svogūnais domisi Rumunijos, Bulgarijos, taip pat ir kitos kaimyninės šalys“, – pasakoja ūkininkas.
Moderniai daržininkystei reikia investicijų
Nors šie metai visos Europos ūkininkams nebuvo itin derlingi, tačiau nuo sausros L. Šateikos ūkį apsaugojo modernios laistymo sistemos. Taip pat ūkininkas šiandien turi įsigijęs modernias saugyklas ir techniką, tačiau, pasak jo, šiuolaikinė daržininkystė reikalauja nuolatinių investicijų.
„Kad gerai augtų daržovės, reikia labai daug – ne tik pasišventimo daržininkystei, bet ir tinkamos žemės, auginimo technologijos, gerų sėklų, nuolat prižiūrimos modernios įrangos. Galimybę atnaujinti turimą techniką man suteikė bankas, sudaręs palankias sąlygas žemės ūkio kreditui.
Taip pat nemažai dėmesio skiriu tam, kad daržovės būtų tręšiamos subalansuotai, nebūtų alinami dirvožemiai. Visas morkų ir svogūnų auginimo paslaptis po kruopelytę rinkau iš viso pasaulio“, – pripažįsta daržininkas.
Šiandien L. Šateika džiaugiasi, kad jo ūkis yra vienas moderniausių Lietuvoje, o produkcija žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Pradėjo nuo nulio
L. Šateika pradėjo ūkininkauti prieš tris dešimtmečius, kaip pats sako, beveik nuo nulio, kišenėje turėdamas vos 20 tūkst. rublių ir 25 ha žemės.
„Tai buvo labai įdomus ir rizikingas gyvenimo etapas, nes visi ūkininkai tuo metu buvo it bandomieji triušiai – nei vienas iki galo nežinojome, kas iš to išeis. Šiandien dirbamos žemės plotą esu išplėtęs iki 300 ha. Sakoma, kad kai žemdirbystė perkopia pusantro šimto hektarų žemės plotą, tai jau tampa pramoninio lygio ūkiu.
Visą šį plotą reikia nupurkšti, laistyti, o jeigu kažką pamiršti – rizikuoji prarasti derlių, todėl būtina viską kruopščiai planuoti. Daržininkystėje kiekvieni metai – nenuspėjami, kol nepradedi nuimti derliaus – negali būti tikras, kad šie metai bus sėkmingi“, – savo darbo principais dalijasi ūkininkas.
Anot jo, našiais metais morkų derlius siekia 100 t/ha, o svogūnų – apie 60 t/ha. Ūkininkas pastebi, kad kartu auginti morkas ir svogūnus labai patogu, nes nesutampa sėjimo ir derliaus nuėmimo laikas.
Ūkyje dirba visa šeima
L. Šateika skaičiuoja, kad jo ūkyje šiuo metu dirba apie 60 žmonių, o per derliaus nuėmimą jų padaugėja iki 80.
„Į darbus yra įsitraukusi ir visa mano šeima – žmona Daiva yra baigusi agronomijos ir buhalterijos studijas, todėl veda ūkio apskaitą. Daržininko keliu pasuko ir vyriausiasis sūnus Julius, pradėjęs dirbti ūkyje jau nuo 16 metų, o vėliau baigęs agronomijos studijas, padeda ir kiti mano sūnūs“, – sako jis.
Daržininkystės mokėsi Olandijoje
„Kai rinkausi profesinį kelią, svarsčiau net ir apie dailės mokytojo darbą, nes mano mama buvo mokytoja. Visgi tuo metu ore sklandžiusios nepriklausomybės nuotaikos nugalėjo, širdyje troškau, kad žemės ūkis taptų privačiu, o ne kolūkiniu. Šiandien rinkčiausi tą patį kelią“, – pasakoja L. Šateika.
Vienas garsiausių šalyje daržovių augintojų ūkininkavimo paslapčių mokėsi Olandijoje.
„Prieš 25 metus pirmą kartą tuometinio ūkininkų sąjungos pirmininko iniciatyva išvykome į Olandiją pasisemti gerųjų ūkininkavimo pavyzdžių. Grįžęs galutinai apsisprendžiau imtis daržininkystės. Pradėjau pirkti iš buvusių kolūkio narių netoliese esančius pastatus, kurie tuo metu buvo masiškai griaunami, labai didelę jų dalį pavyko išsaugoti.
Tai pastebėjo ir Olandijos ūkininkai, kurie pasiūlė bendradarbiauti. Mano ūkyje buvo organizuojami pirmieji tarptautiniai mokymai, per kuriuos Lietuvos ūkininkai sužinojo apie vakarietiškas daržovių auginimo technologijas, buvo aprūpinti technika“, – prisimena daržininkas L. Šateika.
