Kas tai?
Bearimė ar beariminė žemdirbystė – tai žemės ūkio principas, kai naudojami tam tikri dirvožemio apdirbimo įrankiai ir specifinė technika, kuri į paviršių neišverčia podirvio. Paprastai tariant, tai ūkininkavimo būdas, kai, dirbant žemę, nenaudojamas arba labai minimaliai naudojamas plūgas.
Kai kuriuose šaltiniuose bearimė žemdirbystė dar vadinama tausojančia žemdirbyste, kuri neretai naudojama ekologiniuose ūkiuose.
Žvelgiant iš dirvožemio apdirbimo pusės, bearimė žemdirbystė gali būti skirstoma į du žemės apdirbimo būdus, išskiriamus pagal žemės apdirbimo techniką. Pirmasis būdas – tai tiesioginė sėja, kai sėjama į augalinėmis atliekomis padengtą dirvos paviršių.
Antrasis būdas yra susijęs su minimaliu žemės dirbimu. Praktiniu požiūriu, būtent minimalus dirvos apdorojimas, tai yra dirvos judinimas ir purenimas, yra pagrindinė arimės žemdirbystės alternatyva.
Pagrindiniai privalumai
Bene pagrindinė priežastis, kodėl žemdirbystėje pradėtas taikyti bearimės žemdirbystės principas, buvo dirvožemio erozija, kurią skatina nuolatinis žemės arimas. Dirvožemio apdirbimas plūgu alina dirvą ir ją gadina.
Fiksuojama, kad plūgo naudojimas pažeidžia natūralius gyvybinius procesus, vykstančius dirvoje, o kartu sutrikdo drėgmės įsisavinimą.
Plūgo naudojimo kritikai akcentuoja ir neigiamus podirvio išvertimo į paviršių aspektus: kai ariant į paviršių išverčiamas podirvis – nederlingas dirvos sluoksnis – derlingiausia, labiausiai humusinga dirvos dalis atsiduria apačioje.
Tai kenkia dirvožemio derlingumui ir būtinų naudingųjų bakterijų veisimuisi paviršiniuose dirvos sluoksniuose.
Atsisakius plūgo arba pradėjus jį naudoti minimaliai, pastebimas ir kuro bei darbo laiko sąnaudų mažėjimas.
Kai kurie dirvožemio specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad laukų suarimas nėra prevencinė kovos su piktžolėmis priemonė. Manoma, kad išjudinus ir apvertus žemę ima dygti naujos, gilesniuose sluoksniuose tūnančios piktžolių sėklos.
Nuomonės prieš
Visų pirma, vertėtų suprasti, kad beariminė žemdirbystė reikalauja daug kantrybės.
Skaičiuojama, kad optimali dirvožemio struktūra, atsisakius arimo, susiformuoja per 5-8 metus. Tai reiškia, kad tiek metų derlius gali būti mažesnis ar prastesnės kokybės.
Žemdirbiai ir dirvožemio specialistai, kritiškai vertinantys arimo atsisakymą, akcentuoja ir neariamoje dirvoje plintančias ligas bei mažėjantį dirvos laidumą, dėl kurio į dirvą sunkiau patenka oras ir vanduo.
Kritiškai vertinami ir specializuotos technikos, kuri turėtų pakeisti plūgą, poreikiai. Tokia technika dažniausiai yra inovatyvi ir brangi.
Kai kuriais atvejais bearimė žemdirbystė reikalauja nemažo pesticidų kiekio, naudojamo šalinant sudygusius nepageidaujamus augalus.
