Pirmiausia šiltnamį reikia paruošti žiemai. Jeigu įstiklintas, didžiausia klaida – palikti jį su stiklais. Bent didžiąją dalį stogo stiklų reikia išimti.
Iškritęs didesnis kiekis šlapio sniego juos lengvai sulaužo, sutrupina.
Antras momentas – nenuimta stogo danga kliudo šiltnamio žemei gauti lietaus, sniego, šalčio. Be to, ji lieka neatsigavusi po vasaros darbymečio, joje saugiai žiemoja ligų ir augalų kenkėjų pradai.
Prieš išimant stiklus ar nudengiant plėvelę, visą šiltnamį patariama dezinfekuoti. Tai lengva padaryti sudeginant nedidelius sieros kiekius.
Padegus sieros briketą, šiltnamį reikia sandariai uždaryti, kad dūmai ilgiau neišsisklaidytų. Sieros dūmai žudo plyšiuose ir žemėje pasislėpusias kenkėjų bei ligų lervas, kiaušinėlius, sporas.
Medines ar metalines šiltnamio konstrukcijas reikėtų taip pat dezinfekuoti. Gerai dezinfekuoja vario (mėlynasis akmenėlis) ar geležies sulfato (žaliasis akmenėlis) tirpalai. Dengti jais (teptuku ar purkštuvu) reikėtų mažiausiai bent du kartus.
Dažyti rėmai ilgiau laikys
Metalines konstrukcijas prieš žiemą naudinga nudažyti. Tai stabdo rūdžių plitimą, kurios drėgnomis rudens ir žiemos dienomis gadina metalą.
Dabar galima nusipirkti antikorozinių dažų, kurie suriša jau atsiradusias rūdis ir tuo pačiu metu padengia tepamus paviršius nauja apsaugine plėvele.
Tiesa, jie nėra pigūs, bet brangiausiai atsieina tingėjimas.
Ir mediniai šiltnamio rėmai ilgiau laikys, jeigu prieš žiemą perdažysite. Dažams džiūti reikalinga šiluma, todėl atidėlioti šio darbo neverta.
Atliekų nereikia kompostuoti
Iš šiltnamio reikia išnešti pomidorų, agurkų ir kitokių augalų liekanas.
Tai – šaknys, virkščios, nukritę ir papuvę vaisiai, sugedę, sudžiūvę lapai.
Visa tai būtina surinkti ir sudeginti. Į komposto krūvą mesti nereikėtų, nes po metų vėl gali patekti į šiltnamį ligų užkratai.
Žemę – keisti arba gydyti
Saugiausia yra kas rudenį pakeisti visą derlingą žemės sluoksnį šiltnamyje.
Tai tikrai sunkus ir varginantis darbas. Jaunimas tingi, vyresniesiems stinga jėgų, todėl žemę kasmet retai kas keičia.
Tokiais atvejais ir žemę reikėtų dezinfekuoti iš rudens, kol dar pasitaiko šiltų dienų. Kai bus šalta, dezinfekuojamosios medžiagos savo darbo nebeatliks.
Šiltnamio žemė dezinfekuojama kalio permanganatu, vario ar geležies sulfatu, formalinu. Prieš perkasant žemę reikia palaistyti minėtų chemikalų tirpalais arba bent jų pabarstyti.
Šiltesnėmis dienomis jie susigers į žemę, o iki pavasario suirs ir išnyks.
Bijant cheminių preparatų, žemę galima dezinfekuoti česnakų, pienių šaknų, kitų fitoncidinių savybių turinčių augalų ištraukomis.
Ką pasėsi, tą ir pjausi. Šiuo atveju galima sakyti: kaip paruoši šiltnamį, tokį ir derlių turėsi.
