Rūšių daug, bet Lietuvai tinkamos ne visos
Priskaičiuojama, kad iš viso pasaulyje egzistuoja apie 40-50 levandų rūšių. Natūrali šių aromatingų žolių kilmės vieta – Viduržemio jūros regionas, tiksliau sakant, Prancūzija, Italija, Ispanija, šiaurės Afrikos šalys ir dalis Azijos.
Dažniausiai levandos plyti kalnuotuose šlaituose ir auga ne itin aukštais puskrūmiais. Levandos įprastai pražysta pirmąjį vasaros mėnesį – besibaigiant birželiui, ir akį traukiančiais violetiniais žiedais žydi iki pat rudens.
Tiesa, klaidinga manyti, kad šviesiai violetinė spalva yra pagrindinis skiriamasis levandų ženklas – šių augalų spalva gali būti balta, rožinė ar net tamsiai mėlyna.
Spalva kaip ir žydėjimo trukmė ar pražydimo laikas priklauso nuo konkrečios levandų veislės ir, žinoma, jų augimo sąlygų bei aplinkos, kurioje auga šios spalvingos žolės.
Nors levandos kilę iš Viduržemio jūros regiono, tai tikrai nereiškia, kad jos negali augti ir žydėti Lietuvos sąlygomis. Vis tik renkantis levandas, kurias norite auginti savo sode ar darže, vertėtų atkreipti dėmesį į konkrečią rūšį ir jos savybes bei auginimo reikalavimus.
Sodininkai ir gėlininkai sutaria, kad bene geriausiai Lietuvoje auga tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia). Ši rūšis yra pakankamai atspari ir pakelia lietuviškus klimato svyravimus bei nepastovumus.
Paprastos auginimo taisyklės
Dauginti levandas galima keliais būdais: sėklomis, atlankomis, auginiais. Į vazonėlius levandas patariama sėti vasario mėnesio antroje pusėje, o į nuolatinę augimo vietą perkelti birželį.
Tiesa, vertėtų gerai apgalvoti, kur norėsite auginti levandas, nes jos nemėgsta persodinimo.
Dar vienas itin svarbus momentas – vietos parinkimas. Kuo saulėtesnė vieta, tuo sėkmingiau auga levandos. Joms taip pat svarbus tinkamas dirvožemis – sėkmingam levandų augimui ir žydėjimui idealus priesmėlio dirvožemis, taip pat tinka ir žvyringos daržo ar sodo vietos.
Svarbu, kad dirvožemis nebūtų užmirkęs, greitai džiūtų ir nebūtų itin rūgštus.
Pastebima, kad levandos mėgsta mulčiavimą, todėl vietas aplink levandas galima pamulčiuoti smulkiais akmenukais.
Nauda – ne tik nosiai malonus aromatas
Bene labiausiai paplitęs levandos naudojimas – aromaterapijoje ir kosmetikos, buitinės chemijos pramonėje. Iš levandų šakelių ir eterinio aliejaus gaminami kremai, muiliai, šampūnai, vonios druska, dušo želė ir kiti gaminiai.
Šios žolės pasižymi raminamuoju, atpalaiduojančiu, spazmus raminančiu, antiseptiniu poveikiu. Arbata su levandomis skatina apetitą ir teigiamai veikia skrandžio bei žarnyno veiklą.
Manoma, kad levandų aromatas padeda susikaupti ir mažina įtampą bei slopina galvos skausmus.
Levandos – nepamainoma kandis atbaidanti priemonė. Dėl šios priežasties naudinga levandų šakeles ar maišelius su levandomis pakabinti spintoje.
Viduržemio regione levandos naudojamos ir kaip prieskonis. Šia žole gardinami kokteiliai, gaivieji gėrimai, sriubos, salotos, mėsos gaminiai, saldainiai ir šokoladas.
