Sodo darbų ypatumai
Pasak sodininkų, 47 hektarų sode, kuriame auga net keturiasdešimt skirtingų rūšių obuolių, jie darbuojasi ne vieni, o kartu su dar dešimt nuolat čia dirbančių žmonių. O prasidėjus obuolių derliaus rinkimui tenka komandą išplėsti ir samdyti papildomų rankų – skynėjų.
„Mūsų sodas išties didelis, tad ir darbo čia daugybė. Patys obuoliai turi būti skinami ne bet kaip, o atsakingai ir kruopščiai, todėl tai reikalauja daugybė laiko. Be to, „suktis“ reikia ir tarp pačių medžių, kad nuo svyrančių šakų galėtumėm nuskinti kiek įmanoma daugiau obuolių, apsaugant juos nuo kritimo ant žemės. Taip pat obuolius reikia rūšiuoti bei saugiai sudėti į dėžes, jog būtų nepažeisti ir neprarastų savo grožio. Viskas turi vykti labai greitai ir tuo pačiu metu atsakingai, tad papildomos pagalbos tokiu metu visada labai reikia“, – pasakoja V. Urbonavičienė.
Tai sunkaus darbo įvertinimas
Urbonavičiai buvo vieni pirmųjų obuolių augintojų Lietuvoje, kuriems prieš daugiau nei dešimt metų buvo suteiktas VšĮ „Ekoagros“ sertifikatas, pažymintis, kad jų auginami obuoliai ne bet kokie, o išskirtinės kokybės. Todėl ir pačios obuolių pakuotės žymimos Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“.
Tai reiškia, kad obuoliai yra užauginti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.
Sodininkė Vaiva Urbanavičienė pasakoja, kad šį sertifikatą gauti buvo nesunku ir jokių papildomų pastangų įdėti nereikėjo, nes nuo pačios sodininkystės pradžios, obuoliai buvo auginami tik natūraliai.
„Vos tik pradėję veisti sodą jau žinojome, kad augindami obuolius tausosime gamtą ir nenaudosime jokių nereikalingų trąšų ar kitų cheminių medžiagų, o tik ekologiškas ir natūralias. Žinoma, reikalavimų yra ir daugiau, pavyzdžiui, kad obuoliai būtų auginami be jokių genetiškai modifikuotų organizmų ir kitų sintetinių priedų. Taip pat didelį dėmesį reikia skirti ir dirvožemio, kuriame auga obelys, paruošimui – atlikti dirvožemio tyrimus, stebėti kad į jį nepatektų per didelis azoto kiekis ir kita. O tai reikalauja daug investicijų – laiko, finansų, kantrybės ir žinių. Tad pats sertifikatas mums yra ne kas kitas, o mūsų didelio ir sunkaus darbo įvertinimas“, – sako augintoja.
Verta paminėti, kad Urbonavičių užaugintų obuolių kokybę kadaise vertino ir Vokietijoje, atliekant laboratorinius tyrimus.
Gavus jų rezultatus, sodininkams su nuostaba buvo pasakyta, kad tokių obuolių retai kur besurasi – neaptikta jokių ligų, trąšų ir kitų sintetinių medžiagų.
Apsispręsti padeda pirkėjai
Sodo darbų sezonas, anot sodininkės, ties derliaus nurinkimu nesibaigia, nes reikia ne tik prekybai pasiruošti, bet ir apie naują obuolių sezoną galvoti – kurias rūšis obelų atsodinti, kurias išnaikinti, o galbūt papildyti naujomis.
„Apie sodo kaitą paprastai padiktuoja gamta, tačiau ir pats turi apsispręsti ką nori užauginti kitąmet. Mums dažnai apie tai pasako pirkėjai – jeigu sulaukiame skambučio su prašymu skubiai papildyti tokios ir tokios rūšies obuolių, mes jau žinome, kad ši rūšis pati mėgstamiausia. Ir kaip tik dabar prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galima rasti ir įsigyti mūsų užaugintus „Delikates“ rūšies obuolius“, – kviečia obuolių paragauti sodininkė Vaiva Urbonavičienė.
Džiaugiasi bendradarbiavimu su sodininkais
Sodininkų R. ir V. Urbonavičių obelynas bendradarbiauja su Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“.
„Asociacijoje šiuo metu yra dvidešimt penki nariai ir dalis jų – taip pat turi VšĮ „Ekoagros“ išduotus sertifikatus nacionalinės kokybės produktams. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų gretose yra tokių darbščių, atsakingų bei įvertinimus pelniusių sodininkų“, – šypsosi asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė.
Projektą remia Žemės ūkio ministerija, pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
