Ūkyje yra trečdalis ariamos žemės, o likusi – pievos. Ką rodo paskaičiavimai. Ūkininkai žino, kokia brangi technika, koks brangus kuras, tepalai, nepigiai atsieina technikos priežiūra, be to, vertę mažina amortizacija, dirvožemis blogėja dėl jo suslėgimo, didelė tarša ir pan. O kokie pranašumai, žemę įdirbant arkliais, tiksliau – vystant arklininkystę?
10 ha ariamos žemės arkliaisgalima apdirbti per savaitę, vieno gyvulio išlaikymui reikia 3 ha valdos, o intensyviai ūkininkaujant, užtenka ir 1,5 ha. Už retų veislių žirgus mokama 200 eurų išmoka. Ūkininkas mano, kad turint 300 ha žemės, netikslinga turėti galingą techniką, kurią geriau kelioms dienoms ar savaitei samdytis (sava technika juk daugiau laiko stovi be darbo). Žemę įdirbant arkliais, reikalinga speciali įranga (padargai), kurią ūkininkas perka iš JAV amišų bendruomenės.
Tai labai sparčiai besiplečianti JAV bendruomenė, kurioje daugiau nei 360 tūkst. žmonių, o jie praktiškai gyvena be šių laikų civilizacijos pasiekimų (nesinaudoja telefonais, neturi televizijos, autotransporto priemonių ir pan.), šeimoje dažnai yra 6–7 vaikai. Baigę 8 klases, jie turi galimybę išeiti iš bendruomenės, bet paprastai 90 proc. grįžta atgal. Yra daug atšakų su labai įdomiais papročiais, gyvenimo būdu.
Ką galima „išspausti“, užsiimant arklininkyste (žirgininkyste)? Perspektyvu įdirbti žemę, kai dabar einama prie beariminės žemdirbystės. Tauposi kuras, tepalai, brangi technika ir jos aptarnavimas bei priežiūra.
Perspektyvu kultivuoti sportinę žirgininkystę, turizmą, žirgus panaudoti terapiniam tikslui – hipoterapijai. Veisiant nykstančias žirgų veisles, gaunamos 200 eurų išmokas. Iš kumelių pieno gaminamas kumysas. Brokuotus žirgus galima realizuoti užsienio supirkėjams. Kaina – 2–3 Eur/kg, o jaučių – 1,6 Eur/kg.
Vertingas arklių mėšlas, tai ideali biologinė trąša, galinti pakeisti 50–60 proc. mineralinių trąšų. Mėšlas labai tinka inspektams, šiltnamių gruntui šildyti, nes palaipsniui išskiria šilumą, šviežias mėšlas tinka papildomam vištų lesinimui, kiaulių šėrimui (tai teko praktikuoti, kai su tėvais gyvenau Pamario krašte).
Apibendrinant, ūkininkauti, vystant arklininkystę, turėtų būti perspektyvus ir tuo pačiu archajiškas verslas. Žinoma, reikia turėti optimalų žirgų skaičių, ko gero, ne mažiau šimto, ir žemės, ne mažiau 200 ha. Manau, kad tokių žemės valdų savininkų mūsų šalyje yra nemažai, taip pat ir Ignalinos rajone. Bene pagrindinis kriterijus – mylėti žirgus, kas dar netolimoje praeityje visiems kaimo žmonėms buvo normalus, savaime suprantamas reiškinys.
Pagal JAV gyventojų ir amišų skaičių specialiai paskaičiavau, Lietuvoje galėtų būti apie 3000 gyventojų, išpažįstančių kažką panašaus į amišų gyvenimo būdą. Praktiškai tai apie 400 šeimų (kai jų šeimoje 6–8 nariai, kai 1–2, žinoma daugiau).
Mes visais būdais stengiamės modernizuoti, robotizuoti žemės ūkį, kas, be abejo, pažangu. Bet, manau, pačius žemės valdytojus tai tolina nuo harmonijos su gamta, ryšio su ja. O išsivysčiusiose tautose po truputį grįžtama prie žmogaus prigimtinės veiklos, archajiško gyvenimo būdo. Nes kai skaičiuojami pelnai milijonais, tas tariamai tvarus žaliasis kursas kažkaip devalvuojasi, nublanksta.
