Okulistę Cecile Kyenge, Italijos pilietę,
kilusią iš Kongo Demokratinės Respublikos integracijos ministre
praėjusį šeštadienį paskyrė ministras pirmininkas Enrico Letta. Ji yra viena iš septynių ministrių naujojoje
vyriausybėje.
Vos paskirtą ministrę imta užgaulioti ultradešiniųjų
tinklalapiuose, kuriuose ji vadinama „Kongo beždžione“, „Zulu“,
„juodąja antiitale“.
Ji susilaukė rasistinių įžeidimų ir iš Mario Borghezio
europarlamentaro, priklausančio Šiaurės
Lygai, kuri praeityje buvo tuometinio ministro pirmininko
Silvio Berlusconi sąjungininkė.
Dėl C. Kyengės M. Borghezio E. Lettos vyriausybę pavadino „bonga
bonga vyriausybe“, primindamas S. Berlusconio pamėgtą anekdotą apie
„bunga, bunga“, ir dar pridūrė, kad C. Kyengė gal ir būtų „gera
namų šeimininkė bet ne ministrė“.
C. Kyengė nekreipia dėmesio į komentarus, kuriuos žemųjų
parlamento rūmų pirmininkė Laura Boldrini pavadino „rasistinėmis
vulgarybėmis“. Ministrė planuoja pateikti įstatymų pataisas,
kurioms priešinasi Šiaurės Lyga, bet kurios leistų imigrantų
šeimose Italijoje gimusiems vaikams automatiškai tapti Italijos
piliečiais, nelaukiant kol jiems sukaks 18 metų.
„Aš atvykau į Italiją būdama 18-os, ir neketinu pasiduoti,
sutikusi kliūtis“, - sakė C. Kyenge, išvykusi iš Kongo studijuoti
medicinos.
Ji taip pat atmetė daugelyje žiniasklaidos pranešimų jai
taikomą terminą „spalvotoji“: „Aš nesu spalvotoji, aš esu
juodaodė ir sakau, kad tuo didžiuojuosi“.
C. Kyenge, ištekėjusi už italo, nelaiko Italijos rasistine
valstybe ir mano, kad priešiškumas kyla daugiausia dėl
neišprusimo.
„Italijoje yra tradicija maloniai ir svetingai sutikti kitus.
Turime pripažinti šias tradicijas ir laikytis jų kasdien“, -
pažymėjo ji.
L. Boldrini, savo ruožtu, vienam laikraščiu sakė kasdien
internetu gaunanti grasinimų mirtimi ir laiškų su lytinio smurto
vaizdais.
„Kai moteris patenka į valstybės tarnybą, niekinančiųjų
moteris agresija pasipila jos atžvilgiu, paprastomis paskalomis ar
smurtinėmis..., vartojant žeminančius ir niekinančius žodžius“,
- sakė L. Boldrini laikraščiui „La Repubblica“.
„Neturėtume bijoti pasakyti, jog tai subkultūra, kuriai tam
tikru būdu pritariama. Mano nuomone - tai didelė negerovė
Italijoje“, - sakė ji primindama apie daugybę atvejų, kai itales
vyrai nužudo ar tyčiojasi iš jų, ir tai dažnai daro jų
sutuoktiniai ar partneriai.