„Svarstau, ar mes dabar galime tikėtis greitų ES veiksmų, kurių ji ėmėsi, kai bankų ir finansų sektoriui reikėjo pagalbos, - Bratislavoje po susitikimo su Vidurio Europos šalių prezidentais žurnalistams sakė J. Aderis. - Šiuo metu ES neturi priemonės, kad galėtų suteikti skubią pagalbą esant stichinių nelaimių atvejui“.
Prezidentas ragino įvesti pokyčius dėl efektyvesnės sistemos.
„Stichinių nelaimių padariniai šalims, kurios dar tik atsigauna nuo ekonominės krizės, gali turėti didelių politinių ir socialinių pasekmių“, - pridūrė J. Aderis.
Tuo tarpu Vokietija ketvirtadienį pranešė, kad ketina steigti maždaug 8 mlrd. eurų fondą nukentėjusiesiems nuo potvynių padėti.
Oficialūs duomenys apie potvynių padarytą žalą Vokietijoje kol kas neskelbiami. Potvyniai padarė didžiulių nuostolių ir kitose Europos valstybėse. Neapsieita ir be aukų. Per naujausius potvynius Vidurio Europoje jau žuvo mažiausiai 21 žmogus.
Kaip rašo dienraštis „Handelsblatt“, cituodamas vyriausybės šaltinius, nukentėjusiesiems nuo potvynių žadama skirti apie 8 mlrd. eurų paramą, pusę jos skirtų federalinė vyriausybė, likusią - regionai. Tokius skaičius skelbia ir kiti laikraščiai.
Po „blogiausių šimtmečio potvynių“ 2002-aisiais buvo įsteigtas 6,5 mlrd. eurų fondas.