Deja, net trečdalis Lietuvos gyventojų (apie 33,4 proc.) nežino savo, kaip ES piliečių, teisių ir kaip jos turėtų būti užtikrinamos. Siekiant didinti europiečių informuotumą apie jų ES teises ir aktyvumą jomis naudojantis bei jas ginant, šie metai Europos Komisijos iniciatyva paskelbti Europos piliečių metais. Tokiai iniciatyvai palankus ir politinis kontekstas – artėjame prie Lietuvos narystės ES dešimtmečio, be to, mažiau nei metai liko iki Europos Parlamento rinkimų, o balsavimo ir kandidatavimo teisė – viena iš ES teisių, kuria europiečiai gali laisvai naudotis, kurdami demokratišką ES.
Vienos teisės populiaresnės už kitas
Per dvidešimt metų ES pilietybė iš sąvokos įgavo konkretų statusą ir tvirtą pavidalą, jų užtikrinimo įrodymų gausu ES Teisingumo Teismo nagrinėjamuose atvejuose, su kuriais galima susipažinti Europos Komisijos ataskaitose.
Viena labiausiai branginamų ES piliečių teisių – judėjimo ir apsigyvenimo ES laisvė. Kad šia teise europiečiai noriai naudojasi, rodo skaičiai: 2012 m. sausio 1 d. apie 13,6 mln. europiečių gyveno ES šalyje, kurios pilietybės neturėjo, o per 2011 m. įvyko daugiau nei 180 mln. kelionių asmeniniais ir beveik 30 mln. – verslo tikslais2.
Kita aktuali teisė – konsulinė apsauga. Ją ES pilietis, esantis ne ES šalyje, kurioje nėra jo valstybės atstovybės, turi teisę gauti iš bet kurios kitos ES valstybės konsulato ar ambasados. Konsulinė apsauga reiškia pagalbą ne tik paso praradimo, nelaimingo atsitikimo, ligos atvejais, bet ir ekstremaliomis situacijomis. Pavyzdžiui, 2011 m. Sendajaus miestą (Japonija) nusiaubus žemės drebėjimui ir cunamiui, Vokietija padėjo užsakytu autobusu iš jo evakuoti ne tik savo piliečius, bet ir bent 18 kitų ES valstybių narių piliečių.
Yra teisių, susijusių su galimybe būti išgirstam: teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui, teisė pasiūlyti ES teisės aktą (tačiau iniciatyvą turės paremti milijonas piliečių iš ne mažiau nei septynių ES šalių), teisė į tinkamą ES institucijų veiklą pateikiant skundą Europos ombudsmenui, teisė gauti atsakymą iš Europos Sąjungos institucijų viena iš ES oficialiųjų kalbų. Pernai ombudsmenas užregistravo 2442 skundus, iš kurių 740 buvo jo kompetencijos. Daugiausiai skundų pateikė Ispanija – net 340. Lietuvos skundų ombudsmenui skaičius gerokai mažesnis – 23, tačiau ji lenkia Latviją (16 skundų) ir Estiją (vos 7 skundai).
Atrodytų, būti ES piliečiu reiškia daugiau teisių nei pareigų. Tačiau Europos Komisijos pranešimuose apie piliečių teises dažnai kviečiama būti pilietiškais ir dalyvauti kuriant demokratišką ES. Tam ES piliečiai turi politinę teisę – teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldybių ir Europos Parlemento rinkimuose.
Deja, šioje srityje ES piliečiai pasyvūs, norinčių atlikti pilietinę pareigą ir pasinaudoti balsavimo teise mažėja: 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 43 proc. (plg. 2004 m. – 45,5 proc.) ES rinkėjų. Lietuva buvo viena pasyviausiai balsavusių šalių – čia prie urnų 2009 m. atėjo tik 21 proc. (2004 m. – 48 proc.) rinkėjų.
Nemokamas teisines konsultacijas ES klausimais teikiančios tarnybos „Jūsų Europos patarėjas“ teisės ekspertė Lietuvai Ingrida Ilgauskienė spėja, jog toks politinis pasyvumas gali būti susijęs su biurokratijos ir kalbos barjero problemomis: „Kad asmuo galėtų balsuoti išvykęs, jam reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, būti tos šalies nuolatiniu gyventoju. Be to, piliečiai kitoje šalyje nežino politinės situacijos, galbūt negali išsamiai susipažinti su kandidatais ir jų programa, jei rinkimų kampanija vyksta svetima kalba. Juk net ir Lietuvoje ne visada gerai žinome rinkimų apylinkių kandidatus“. Nuolat piliečius konsultuojanti specialistė teigia, jog apie lietuvaičius, iškėlusius kandidatūrą į vietos savivaldą ar Europos Parlamentą kitoje ES šalyje, nėra girdėjusi, nors neatmeta, jog, subūrus stiprią bendruomenę, tai galėtų būti realu Londone ar Dubline.
Lietuviai ES geriausiai vertina medicinos paslaugas
2013 metų pradžioje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu VšĮ Kauno technologijos universitetas ir UAB „Vilmorus“ atliko tyrimą, kuriuo nustatytos pagrindinės problemos, susijusios su ES piliečių teisėmis. Nors, tyrimo duomenimis, dauguma lietuvių, gyvenančių kitose ES šalyse, didelių sunkumų dėl savo, kaip ES piliečių, teisių užtikrinimo nepatiria, tačiau respondentai užsiminė, jog vis dar tenka susidurti su biurokratinio ir diskriminacinio pobūdžio problemomis, kalbos barjeru (ne visada pripažįstami dokumentai lietuvių kalba, personalas bendrauja tik vietine kalba) ir menku pareigūnų informuotumu. Tokių problemų Lietuvos piliečiai ES šalyse patiria ir kaip privatūs asmenys, gyventojai, vartotojai, ir kaip studentai ar darbuotojai. Įdomu, jog lygiai taip pat apibendrinti galima ir ES piliečių, gyvenančių Lietuvoje, patirtį ES teisių srityje: atvykėliai problemų nesureikšmina, tačiau ilgos procedūros tvarkant įvairius reikalus, formalus nuosavo verslo steigimo apsunkinimas, informacijos užsienio kalba trūkumas – pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria ES piliečiai Lietuvoje.
Bene geriausiai kitose ES šalyse gyvenantys lietuviai vertina medicinos paslaugas – anot respondentų, jos jiems teikiamos tokios pat kokybiškos kaip ir tos šalies piliečiams. Tuo tarpu užsieniečiams Lietuvoje mažiausiai problemų kyla teisinės apsaugos srityje, tačiau taip gali būti dėl to, jog respondentai tiesiog nėra susidūrę su teisėsauga ar teismais. Kita sritis – mokesčiai: tyrimas rodo, jog nė vienas ES pilietis Lietuvoje neteigia esąs susidūręs su dvigubo apmokestinimo situacija.
Šalins kliūtis ES piliečių teisėms užtikrinti
Sprendimų kliūtims, vis dar užkertančioms kelią laisvai naudotis ES teisėmis, pašalinti Europos Komisija ieško atsižvelgdama į viešųjų internetinių konsultacijų rezultatus, informacinės tarnybos „Europe Direct“ duomenis, vykstančius piliečių dialogus, atvirus renginius.
Šiemet Europos Komisija paskelbė dėsianti pastangas, kad būtų supaprastinti asmens dokumentų, leidimų gyventi šalyje, automobilių techninės apžiūros dokumentų pripažinimo procesai, taip pat, kad neįgalieji galėtų laisvai naudotis nacionalinėmis lengvatomis kitose ES šalyse, kad stažuotojai nebūtų išnaudojami, kad būtų sustiprintos kaltinamųjų procesinės teisės, kad ES piliečiams būtų sudarytos sąlygos balsuoti nacionaliniuose rinkimuose nepriklausomai nuo gyvenamos šalies (ES teritorijoje).
Dėmesys bus skiriamas ir vartotojų teisėms – bus siekiama užtikrinti galimybę palyginti skaitmeninių produktų kainas ES šalyse, numatoma tobulinti ES tarpvalstybinių ginčų dėl nedidelių sumų, už kurias įsigytos prekės internetu ar kitose ES šalyse, sprendimų taisykles. Žinoma, toliau bus siekiama piliečius kuo išsamiau informuoti apie jų teises ir paaiškinti, kur kreiptis, kilus nesklandumams kitose ES šalyse.
Renginiai, kuriuose raginama būti aktyviais europiečiais ir daugiau sužinoti apie savo teises, numatomi ir Lietuvoje – rugpjūčio 16-17 d. Palangoje, rugpjūčio 31 d. Druskininkuose. Juose bus galima gauti daugiau informacijos apie ES piliečių teises, sužinoti, kaip jomis pasinaudoti bei apginti, pasitikrinti savo žinias viktorinose, žaidimuose, pabendrauti su specialistais.