Naujoji Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė
interviu BNS sakė, kad jos šalis neatsisako planų įstoti į
ES ir NATO, ir atmetė kaltinimus, esą naujoji valdžia dėl
politinių motyvų persekioja politinius oponentus.
Gruzija - kaip ir Armėnija bei Moldova - tikisi iki lapkričio
viršūnių susitikimo parafuoti asociacijos su ES sutartį, kuri
apima ir susitarimą dėl laisvos prekybos.
„Tai Gruzijos bendradarbiavimą su ES perkels į aukštesnį ir
kokybiškesnį lygį. Bus daugiau bendros darbotvarkės ir daugiau
ekonominių ryšių, išaugs eksportas ir importas“, - interviu sakė
diplomatė, liepą pradėjusi vadovauti Gruzijos atstovybei Vilniuje.
„Viršūnių susitikimas gali būti istorinis ir negrįžtamai
patvirtinantis Rytų partnerystės šalių europietizaciją“, - sakė
Kh.Salukvadzė.
Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir
Ukrainos lyderių susitikimas su ES šalių ir institucijų vadovais
Vilniuje rengiamas dėl to, kad šių metų antrąjį pusmetį Lietuva
pirmininkauja ES Tarybai.
Rytų partnerystės programa siekiama paskatinti glaudesnius
ES ryšius su šiomis posovietinėmis šalimis, tačiau narystės
perspektyva joms turbūt nebus pasiūlyta.
Ambasadorės teigimu, Gruzija tokio tikslo neatsisako, bet
supranta, jog greitai į ES klubą neįstos: „Neturime lūkesčių
tapti ES nare trumpuoju ar net vidutiniu laikotarpiu“.
„Gruzija laiko save Europos valstybe. Tai žmonių pasirinkimas,
ir jis nesikeis“, - sakė ambasadorė.
Diplomatė patikino, kad Gruzija ir toliau sieks narystės NATO ir
palaikys glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau tuo
pat metu sieks normalizuoti ryšius su Rusija.
„Užsienio politikos ramsčiai - JAV, ES ir NATO - nesikeičia,
bet Gruzijos užsienio politikoje atsirado naujas komponentas - siekis
normalizuoti santykius su Rusijos Federacija, žinoma, neperžengiant
raudonos linijos - Gruzijos suverenumo ir teritorinio vientisumo“, -
teigė ji.
Gruzijos ryšiai su Rusija buvo nutraukti po po 2008 metų karo,
kurį kaimynės kariavo dėl dviejų nuo Gruzijos atsiskyrusių
provincijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos.
Tbilisis šių teritorijų nebekontroliuoja, o Maskva jas
pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Gruzija ir visa tarptautinė
bendrija, išskyrus kelias šalis, Pietų Osetiją ir Abchaziją laiko
okupuotomis teritorijomis.
Kritikai teigia, kad Gruzijai dar reikia įvykdyti daug reformų
įtvirtinant Europos vertybes. Po spalį vykusių rinkimų į
valdžią atėjusi milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vyriausybė
sulaukė priekaištų iš Vakarų dėl aukštų buvusios vyriausybės
pareigūnų areštų.
Kh.Salukvadzė kategoriškai atmetė kaltinimus esą Gruzija vykdo
„selektyvų teisingumą“ - pasak jos, buvusių aukštų pareigūnų
teisinis persekiojimas liudija apie teisėsaugos savarankiškumą.
„Naujoji vyriausybė nebeleidžia vyriausybės pareigūnų
nebaudžiamumo. Selektyvus teisingumas neturi nieko bendro su Gruzijos
teisingumo sistema. Priešingai, teisėsauga tapo labiau
nepriklausoma“, - sakė ambasadorė.
Ji patikino, kad Gruzijos valdžia skaidriai organizuos prezidento
rinkimus spalio mėnesį. Pasak Kh.Salukvadzės, ir naujasis
prezidentas, ir premjeras B.Ivanišvilis turėtų atvykti į
viršūnių susitikimą lapkritį.