„Vadinasi, ji nepasirašys laisvos prekybos sutarties su ES, jeigu
toks yra apsisprendimas. Tuo koreguojasi situacija, mažėja ambicijų
lygis dėl integracijos ir bendradarbiavimo su ES“, - BNS sakė
užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas
Armėnijos prezidento pareiškimą.
„Gerbiame bet kokį šalių pasirinkimą, bet abiejų sutarčių
šalys negali pasirašyti dėl skirtingų tarifinių reikalavimų“, -
sakė ministras.
Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija asociacijos ir laisvos prekybos
sutartį su ES parafuos per ES Rytų partnerystės viršūnių
susitikimą Vilniuje.
Armėnijos prezidentas apie Seržas Sargsianas apie sprendimą
jungtis prie Muitų sąjungos pranešė po susitikimo su Rusijos
prezidentu Vladimiru Putinu.
Armėnijos sprendimą prisidėti
prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos lėmė Maskvos spaudimas,
sako politikos ekspertas Vytis Jurkonis.
Sprendimą lėmė Maskvos spaudimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojo teigimu, Armėnijos prezidento pareiškimas, kad
jis pasirinko Rusijos siūlymą, tuo sužlugdydamas galimybę
pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES, gali būti vertinamas ir
kaip nevilties ženklas.
„Toks pareiškimas daugeliui sakiusiųjų, jog Armėnija yra viena
priklausomiausių valstybių nuo Rusijos, neturėtų stebinti. Kita
vertus, šiai dienai Muitų sąjungos su Baltarusija, Kazachstanu ir
Rusija naudingumas bei efektyvumas, kai Armėnija neturi tiesioginės
sienos nė su viena iš minėtų valstybių, neįtikina“, - BNS sakė
V.Jurkonis.
„Neabejotina, kad tai didesnio žaidimo dalis – Rusijos
Federacija didina spaudimą Rytų partnerystės valstybėms, jog jos
nepasirašytų asociacijos sutarčių. Armėnijos geografinė padėtis
ir sudėtingi santykiai su kaimynais yra nepavydėtini. Šį
pareiškimą galima traktuoti ir kaip tam tikrą nevilties ženklą
dėl gana neapibrėžtos Armėnijos situacijos. Bet kuriuo atveju,
vargu, ar Rusija bei Muitų sąjunga yra geresnė alternatyva
europietiškai perspektyvai“, - teigė jis.