„Vadinasi, ji nepasirašys laisvos prekybos sutarties su ES, jeigu toks yra apsisprendimas. Tuo koreguojasi situacija, mažėja ambicijų lygis dėl integracijos ir bendradarbiavimo su ES“, - BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Armėnijos prezidento pareiškimą.
„Gerbiame bet kokį šalių pasirinkimą, bet abiejų sutarčių šalys negali pasirašyti dėl skirtingų tarifinių reikalavimų“, - sakė ministras.
Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES parafuos per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.
Armėnijos prezidentas apie Seržas Sargsianas apie sprendimą jungtis prie Muitų sąjungos pranešė po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Armėnijos sprendimą prisidėti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos lėmė Maskvos spaudimas, sako politikos ekspertas Vytis Jurkonis.
Sprendimą lėmė Maskvos spaudimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo teigimu, Armėnijos prezidento pareiškimas, kad jis pasirinko Rusijos siūlymą, tuo sužlugdydamas galimybę pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES, gali būti vertinamas ir kaip nevilties ženklas.
„Toks pareiškimas daugeliui sakiusiųjų, jog Armėnija yra viena priklausomiausių valstybių nuo Rusijos, neturėtų stebinti. Kita vertus, šiai dienai Muitų sąjungos su Baltarusija, Kazachstanu ir Rusija naudingumas bei efektyvumas, kai Armėnija neturi tiesioginės sienos nė su viena iš minėtų valstybių, neįtikina“, - BNS sakė V.Jurkonis.
„Neabejotina, kad tai didesnio žaidimo dalis – Rusijos Federacija didina spaudimą Rytų partnerystės valstybėms, jog jos nepasirašytų asociacijos sutarčių. Armėnijos geografinė padėtis ir sudėtingi santykiai su kaimynais yra nepavydėtini. Šį pareiškimą galima traktuoti ir kaip tam tikrą nevilties ženklą dėl gana neapibrėžtos Armėnijos situacijos. Bet kuriuo atveju, vargu, ar Rusija bei Muitų sąjunga yra geresnė alternatyva europietiškai perspektyvai“, - teigė jis.
