„Kitą savaitę Strasbūre turėtume priimti rezoliuciją dėl
Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims“, - sakė Europos
liaudies frakcijos atstovė konservatorė Laima Andrikienė.
Politikė antradienį dalyvavo Europos Parlamento narių
susitikimuose su ES delegacijų vadovais ir specialiaisiais
įgaliotiniais.
Pasak jos, su jais be kitų klausimų buvo aptartas ir Armėnijos
sprendimas stoti į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą, tuo
sužlugdant viltis pasirašyti laisvos prekybos sutartį tarp ES ir
Armėnijos.
„Aišku, reakcija iš ES bus, bet jeigu tai bus įgyvendinta, kas
buvo pasakyta, tai turės labai rimtų pasekmių pačiai Armėnijai“,-
kalbėjo europarlamentarė.
Anot L.Andrikienės, Rusijos veiksmus galima vertinti kaip
spaudimą pačiai ES.
„Rusija, spausdama Armėniją stoti į Muitų sąjungą, veikia ne
tiktai prieš Rytų partnerystės šalis, bet prieš visą ES, nes
Rytų partnerystės politika yra viena iš šiuo metu aktyviausių ES
vykdomų politikų, viena iš ES užsienio politikos vėliavų“, - BNS
teigė europarlamentarė.
Europarlamento Socialistų frakcijos atstovas socialdemokratas
Zigmantas Balčytis teigia, kad Armėnijos apsisprendimas dėl Muitų
sąjungos ir galimas Rusijos spaudimas neliks be ES atsako. „Manau
šis klausimas bus ne eilės tvarka įtrauktas į EP Strasbūro
plenarinę sesiją“, - sakė europarlamentaras.
„Toks įvykis, kuris iš esmės keičia išankstinius susitarimus
ir, galų gale, Rytų partnerystės pačią esmę - galima įdėti
daug pastangų, bet per vieną naktį viskas gali pasikeisti“, -
kalbėjo Z.Balčytis.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas apie sprendimą jungtis
prie Muitų sąjungos pranešė antradienį po susitikimo su Rusijos
prezidentu Vladimiru Putinu. V.Putinas pabrėžė, kad Rusija
„visokeriopai parems šį procesą“.
Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija asociacijos ir laisvos prekybos
sutartį su ES parafuos per ES Rytų partnerystės viršūnių
susitikimą Vilniuje.