Virtinė klaidų ir apsirikimų vis kliudė P.Steinbruecko
kampanijai ir nulėmė didelį jo atsilikimą pagal asmeninį
populiarumą nuo kanclerės.
Pravardės „Politklounas“ ir „Probleminis Peeras“ persekiojo šį
kandidatą, įvaizdžiui padarytą žalą dar labiau padidinusį
praėjusią savaitę viename žurnale pasirodžiusia nuotrauka,
kurioje jis objektyvui rodo didįjį pirštą.
Tai, kas turėjo būti ironiškas atsakymas į sunkų klausimą
dėl jo kampanijos problemų, žaibiškai tapo socialinės
žiniasklaidos sensacija ir išprovokavo pajuokas P.Steinbruecko
adresu.
Likus kelioms dienoms iki sekmadienio rinkimų 66 metų
P.Steinbrueckas stengėsi drąsintis prieš laukiančią
nepavydėtiną užduotį bandyti nuversti A.Merkel – populiariausią
šalies pokario lyderę.
P.Steinbrueckas yra sakęs, kad mėgstamiausias jo gyvūnas yra
raganosis, nes „jis pradeda labai lėtai, bet kai išsijudina, niekas
nebegali jo sustabdyti“, tačiau kol kas jo kampanijai nepavyko įgyti
tokio pagreičio, kad jis turėtų daug galimybių pirmasis kirsti
finišo liniją.
Buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras beveik prieš
metus buvo išrinktas savo centro kairės Socialdemokratų partijos
(SPD) kandidatu – kitiems pagrindiniams žaidėjams radus dingsčių
atsisakyti to, ką daugelis laiko politinės savižudybės misija.
Ekonomisto išsilavinimą turintis P.Steinbrueckas iš šalies
šiaurėje esančio Hamburgo uostamiesčio pelnė pagarbą dirbdamas
finansų ministru A.Merkel kairiųjų ir dešiniųjų „didžiosios
koalicijos“ vyriausybėje, kai buvo stengiamasi apriboti „Lehman
Brothers“ žlugimo 2008 metais įžiebtos finansų krizės žalą.
Tai buvo „jo didžiausias politinis aktas“, sakė vienas jo
biografų Danielis Friedrichas Sturmas,
kuris gyrė P.Steinbruecką už „šaltakraujiškumą, pasitikėjimą
ir ryžtą“ pasaulinio sąmyšio laikais.
P.Steinbruecko aiškus politikos detalių suvokimas nekėlė
abejonių, taip pat ir per neseniai įvykusius televizijos debatus su
A.Merkel, be to, jis garsėja oratoriniais sugebėjimais, kurie jam,
baigus dirbti ministru, pelnė 1,25 mln. eurų už skaitytas
paskaitas.
Tie honorarai tapo pirmąja kliūtimi P.Steinbrueckui kaip
kandidatui, nes daugelis juos vertino kaip pernelyg didelius ir
nederamus naujam Vokietijos darbininkų klasės vėliavnešiui.
Įsivaizdavimas, kad P.Steinbrueckas yra nuo žmonių atitrūkęs
kandidatas, sustiprėjo jam pasišaipius iš nuosaikios kainos vyno
„Pinot Grigio“ ir pažymėjus, kad kancleriai uždirba ne ką
daugiau už regioninių bankų vadybininkus.
Daugelio akyse tokios kalbos pakirto pasitikėjimą žmogumi,
kuris stengėsi skleisti SPD socialinio teisingumo ir kovos už
neturtingus dirbančiuosius žinią.
Mėgstamiausias gyvūnas - raganosis
P.Steinbrueckas reiškė susierzinimą dėl to, ką vadina
raminančia, bet tuščia A.Merkel „politkalba“, ir kaip vertybę
stumia savo paties išsiskiriantį „tiesios kalbos“ stilių,
linksmindamas rinkėjus kampanijos pasimaivymais ir sąmojais.
Po Italijos rinkimų jis du jų laimėtojus pavadino klounais. Tą
vaizdinį džiaugsmingai pasigavo žurnalas “The Economist“,
tačiau ne taip apsidžiaugęs italų prezidentas Giorgio Napolitano
atšaukė vakarienę su P.Steinbruecku.
„Noriu, jog piliečiai žinotų, kur yra su manimi. Miglotumas
nėra mano stilius“, - vėliau išdidžiai pareiškė P.Steinbrueckas
ir dar pridūrė: „Su manimi viskas drebės“.
Kai kas didelį dėmesį P.Steinbruecko apsirikimams laiko
neteisingu persekiojimu, kurį vykdo Berlyno žiniasklaida, laikanti
kone 30 proc. pirmaujančios A.Merkel pergalę nulemta.
„Niekada per federalinių rinkimų istoriją joks kandidatas
nebuvo taip žudomas kaip Peeras Steinbrueckas“, - pakomentavo
savaitraštis „Die Zeit“.
„Ar (tai būtų) spauda, ar internetas, ar televizija,
Steinbrueckas beveik visur vaizduojamas kaip politiškai naivus
kvailys, apie kurį verta pranešti tik tada, kai jis padaro dar
vieną apmaudžią klaidą“, - sakoma komentare.
Nuolatinis pliekimas žiniasklaidoje kartais parodydavo, kad šio
trijų vaikų tėvo oda nėra tokia jau stora kaip jo mėgstamiausio
gyvūno.
Jis prarado žadą ir apsiašarojo, kai jo žmona vienoje
televizijos pokalbių laidoje ėmė kalbėti apie spaudimą, kurį
rinkimų kova daro jų šeimai, ir girti jo įsipareigojimą tarnauti
reikalui.
Kiti tvirtina, kad P.Steinbrueckas pats sau yra didžiausias
priešas ir kad simboliu jau tapusi jo nuotrauka su atkištu
didžiuoju pirštu, padaryta įprastam „fotointerviu“, kai į
klausimus atsakinėjama gestais ir mimika, įrodė jį neturint
brandumo, reikalingo norint vadovauti šaliai.
Įtakingas naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ praėjusią
savaitę labai aiškiai įvertino šį kandidatą tokia straipsnio
antrašte: „Klouno pažiūros“.
„Štai tiesi kalba: Steinbrueckas yra ūmus, agresyvus ir
narciziškas. Jam sunku ką nors vertinti išties rimtai, įskaitant
ir jo paties kandidatūrą“, - sakoma straipsnyje.