„Italijai kyla pavojus, kuris gali būti lemtinga rizika. Ar pasinaudosime šiuo momentu, ar ne – priklauso nuo mūsų, nuo (balsavimo) taip arba ne“, – E.Letta pareiškė sakydamas kalbą Senate.
E.Lettos išlikimas priklauso nuo maištininkų S.Berlusconi centro dešiniojoje partijoje „Laisvės tauta“ (PDL), kurie svarsto galimybę atsiriboti nuo žiniasklaidos magnato, kuris metė iššūkį vyriausybei ir atšaukė savo ministrus iš kabineto.
„Italai šaukia, kad nebegali pakęsti daugiau kraujo ir arenos, kurioje politikai pjausto vieni kitiems gerkles, o vėliau niekas nesikeičia“, – sakė E.Letta, kuris privalo laimėti šį balsavimą, kad įveiktų S.Berlusconi ir išsaugotų savo koalicinę vyriausybę.
Tuo tarpu S.Berlusconi paragino savo partija balsuoti už nepasitikėjimą vyriausybe.
„Nepaisant grėsmių, nusprendžiau padaryti galą Lettos vyriausybei“, – S.Berlusconi rašo atvirame laiške, kurį savaitraščio „Tempi“ tinklalapis paskelbė antradienį.
Jame buvęs premjeras kaltina E.Lettą ir Italijos prezidentą neapsaugojus jo nuo teisinių problemų.
Tačiau S.Berslusconi iššūkis susvyravo balsavimo išvakarėse, kai pagrindinis S.Berlusconi protežė – vidaus reikalų ministras Angelino Alfano – pareiškė esantis „tvirtai įsitikinęs, kad visa mūsų partija turėtų balsuoti už pasitikėjimą“.
Įtampa trapioje koalicijoje itin padidėjo, kai Italijos aukščiausiasis teismas rugpjūtį patvirtino nutartį, pripažįstančią S.Berlusconi kaltu dėl mokesčių vengimo. Tuo tarpu prezidentas Giorgio Napolitano ignoravo jo bendražygių raginimus suteikti malonę buvusiam premjerui.
Nors baiminamasi, kad politinis nestabilumas gali pakirsti trečiosios didžiausios euro zonos ekonomikos pastangas suvaldyti savo biudžeto deficitą, tris kartus premjero poste dirbęs S.Berlusconi ragino surengti naujus rinkimus, įsitikinęs savo tvariu populiarumu.
Karšta S.Berlusconi šalininkė Daniela Santanche, praminta „Pitone“ dėl savo kovingo būdo, pasiūlė, kad jos „galva atsidurtų ant lėkštės“, jeigu to reikia partijos vienybei.
Tačiau aukšto rango PDL veikėjai sakė, jog 40 partijos senatorių yra pasiruošę balsuoti už pasitikėjimą vyriausybe. Tokiu atveju E.Letta užsitikrintų jam reikalingą bendrą daugumą.
Premjeras gali tikėtis tvirto palaikymo parlamento žemuosiuose rūmuose, tačiau Senate gali neabejoti tik dėl 137 balsų iš jo paties Demokratų partijos (PD) ir sąjungininkų centristų. Jam reikėtų dar bent 24 balsų, kad užsitikrintų 161 balso daugumą aukštuosiuose rūmuose.
Jis gali kliautis keliais balsais iš opozicijos partijų, tokių kaip prieš tradicinį politikos elitą nusistatęs Penkių žvaigždučių judėjimas.
Tačiau E.Letta yra pažadėjęs nesilaikyti įsikibęs posto, jeigu neužsitikrintų tvirto palaikymo, kuris leistų vykdyti labai reikalingas ekonomikos ir struktūrines reformas.
Net jeigu parlamentas trečiadienį palaikys premjerą, analitikai perspėja, kad jo vyriausybė, sukurpta po vasarį įvykusių rinkimų ir užsitęsusios politinės aklavietės, neabejotinai taps silpnesne, kai S.Berlusconi pereis į opoziciją.
Jeigu E.Lettai būtų pareikštas nepasitikėjimas, prezidentui G.Napolitano tektų mėginti suformuoti naują vyriausybę arba skelbti naujus rinkimus. Politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų atvesti į dar vieną aklavietę.
