„Italijai kyla pavojus, kuris gali būti lemtinga rizika. Ar
pasinaudosime šiuo momentu, ar ne – priklauso nuo mūsų, nuo
(balsavimo) taip arba ne“, – E.Letta pareiškė sakydamas kalbą
Senate.
E.Lettos išlikimas priklauso nuo maištininkų S.Berlusconi
centro dešiniojoje partijoje „Laisvės tauta“ (PDL), kurie
svarsto galimybę atsiriboti nuo žiniasklaidos magnato, kuris metė
iššūkį vyriausybei ir atšaukė savo ministrus iš kabineto.
„Italai šaukia, kad nebegali pakęsti daugiau kraujo ir arenos,
kurioje politikai pjausto vieni kitiems gerkles, o vėliau niekas
nesikeičia“, – sakė E.Letta, kuris privalo laimėti šį
balsavimą, kad įveiktų S.Berlusconi ir išsaugotų savo koalicinę
vyriausybę.
Tuo tarpu S.Berlusconi paragino savo partija balsuoti už
nepasitikėjimą vyriausybe.
„Nepaisant grėsmių, nusprendžiau padaryti galą Lettos
vyriausybei“, – S.Berlusconi rašo atvirame laiške, kurį
savaitraščio „Tempi“ tinklalapis paskelbė antradienį.
Jame buvęs premjeras kaltina E.Lettą ir Italijos prezidentą
neapsaugojus jo nuo teisinių problemų.
Tačiau S.Berslusconi iššūkis susvyravo balsavimo išvakarėse, kai
pagrindinis S.Berlusconi protežė – vidaus reikalų ministras
Angelino Alfano – pareiškė esantis
„tvirtai įsitikinęs, kad visa mūsų partija turėtų balsuoti už
pasitikėjimą“.
Įtampa trapioje koalicijoje itin padidėjo, kai Italijos
aukščiausiasis teismas rugpjūtį patvirtino nutartį,
pripažįstančią S.Berlusconi kaltu dėl mokesčių vengimo. Tuo
tarpu prezidentas Giorgio Napolitano ignoravo
jo bendražygių raginimus suteikti malonę buvusiam premjerui.
Nors baiminamasi, kad politinis nestabilumas gali pakirsti
trečiosios didžiausios euro zonos ekonomikos pastangas suvaldyti
savo biudžeto deficitą, tris kartus premjero poste dirbęs
S.Berlusconi ragino surengti naujus rinkimus, įsitikinęs savo tvariu
populiarumu.
Karšta S.Berlusconi šalininkė Daniela Santanche, praminta „Pitone“ dėl savo kovingo būdo, pasiūlė,
kad jos „galva atsidurtų ant lėkštės“, jeigu to reikia
partijos vienybei.
Tačiau aukšto rango PDL veikėjai sakė, jog 40 partijos
senatorių yra pasiruošę balsuoti už pasitikėjimą vyriausybe.
Tokiu atveju E.Letta užsitikrintų jam reikalingą bendrą daugumą.
Premjeras gali tikėtis tvirto palaikymo parlamento žemuosiuose
rūmuose, tačiau Senate gali neabejoti tik dėl 137 balsų iš jo
paties Demokratų partijos (PD) ir sąjungininkų centristų. Jam
reikėtų dar bent 24 balsų, kad užsitikrintų 161 balso daugumą
aukštuosiuose rūmuose.
Jis gali kliautis keliais balsais iš opozicijos partijų, tokių
kaip prieš tradicinį politikos elitą nusistatęs Penkių
žvaigždučių judėjimas.
Tačiau E.Letta yra pažadėjęs nesilaikyti įsikibęs posto,
jeigu neužsitikrintų tvirto palaikymo, kuris leistų vykdyti labai
reikalingas ekonomikos ir struktūrines reformas.
Net jeigu parlamentas trečiadienį palaikys premjerą, analitikai
perspėja, kad jo vyriausybė, sukurpta po vasarį įvykusių rinkimų
ir užsitęsusios politinės aklavietės, neabejotinai taps silpnesne,
kai S.Berlusconi pereis į opoziciją.
Jeigu E.Lettai būtų pareikštas nepasitikėjimas, prezidentui
G.Napolitano tektų mėginti suformuoti naują vyriausybę arba
skelbti naujus rinkimus. Politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad
pirmalaikiai rinkimai galėtų atvesti į dar vieną aklavietę.