Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių parlamentarų
susitikime Seime pranešimą skaitęs P.Coxas pažymėjo, kad svarbu
žinoti, ką Rusija siūlo Ukrainai, jei po Vilniaus susitikimo
dialogas su šia Rytų partnerystės valstybe tęsis.
„Šiuo metu neaišku, kokie pasiūlymai, jei tokių yra, aptarti
politikų Kijeve ir Maskvoje, yra daug spekuliacijų, kas gali būti
ant derybų stalo. Ir, žinoma, ES būtų naudinga žinoti, jei
dialogas po Vilniaus susitikimo tęsis, ką konkrečiai siūlo Rusija,
ekonominę pagalbą, mažesnes dujų kainas, ar dar ką nors“, - sakė
EP stebėsenos misijos atstovas.
Taip pat jis savo pasisakyme pažymėjo, jog pagrindinė žinia,
kurią ES turėtų pranešti Rytų partnerystės šalims - durys
išlieka atviros. „Be galo svarbu, kad ES pasiųstų aiškų signalą
visiems Rytų partnerystės nariams dėl jų ketinimų, vienas
signalų turi būti, kad durys išlieka atviros“, - kalbėjo P.Coxas.
Buvęs EP vadovas pabrėžė, jog Ukrainos jaunimas,
nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, pritaria šalies
eurointegracijai, ir būtent jiems turi būti atverta perspektyva dėl
Ukrainos suartėjimo su ES.
„Iš visuomenės apklausų, ir to, ką matome dabar, aišku, kad
jauni ukrainiečiai, neatsižvelgiant į tai, kurioje Ukrainos dalyje
gyvena, jie siekia savo šalies ateities Europoje, ir tai yra karta,
kuriai durys turi likti atviros“, - kalbėjo P.Coxas.
Kalbėdamas apie stebėjimo misiją Ukrainoje P.Coxas pateikė
duomenis, jog iš viso per tuos 18 mėnesių šalyje lankėsi 27
kartus, daug kartų susitiko ne tik su valstybės vadovais, bet ir su
Charkovo ligoninėje esančia ekspremjere Julija Tymošenko.
Jis darkart pabrėžė, jog asociacijos sutarties stabdymas nėra
susijęs su J.Tymošenko klausimu, o tik su Rusijos ekonomine įtaka
ar spaudimu. P.Coxas pažymėjo, kad per vizitus pavyko pasiekti, kad
J.Tymošenko kalinimo ligoninėje sąlygos būtų sušvelnintos -
pašalintos ją visą laiką filmavusios kameros, prižiūrėtojomis
paskirtos moterys pareigūnės ir t.t.
Seime ketvirtadienį vyksta Europos Sąjungos ir Rytų
partnerystės valstybių parlamentarų susitikimas, šalia dvi dienas
truksiančio Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių
susitikimo, kuriame tikimasi įtvirtinti glaudesnius ES santykius su
posovietinėmis Rytų Europos šalimis.
Didžiausias dėmesys Rytų partnerystės viršūnių susitikime
sutelktas į Ukrainą. Šios šalies vyriausybė praėjusią savaitę
paskelbė stabdanti derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos
sutarties, kurią ketinta Lietuvoje pasirašyta penktadienį.
Ukraina teigia, kad sutartį su ES galėtų pasirašyti tik
gavusi geresnes sąlygas ir finansinę paramą. Prezidentas Viktoras
Janukovyčius pareiškė, kad pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju
laikotarpiu valstybei kasmet reikėtų 20 milijardų eurų.