Liekna, kaštoninio atspalvio šviesių plaukų, subtilių bruožų J.Gayet daug šypsosi, yra gerai išauklėta. Ji taip pat yra gerai žinomas televizijos veidas.
Bulvarinis žurnalas „Closer“ penktadienį pranešė, kad F.Hollande‘as nuolat motoroleriu važinėja praleisti nakties su J.Gayet ir kad jo asmens sargybinis rytais jiems net atneša ragelių.
„Closer“ penktadienio numeryje septyni puslapiai yra skirti straipsniui su atitinkamomis nuotraukomis apie įtariamą 59 metų prezidento neištikimybę, pavadinimu „Francois Hollande'as ir Julie Gayet – slapta prezidento meilė“.
F.Hollande'o pažintį su J.Gayet galima atsekti bent iki 2012 metų, kai ji dalyvavo jo rinkimų kampanijoje. Ji nusifilmavo kampanijos klipe, kuriame F.Hollande‘ą vadino „kukliu“, „fantastišku“, „tikrai suprantančiu“ vyru.
Veikli ir užsispyrusi J.Gayet neseniai kovojo ir už gėjų santuokas, kurios yra tarp socialiai labiausiai skaldančių F.Hollande'o įsipareigojimų.
Paryžiaus pasiturinčiųjų priemiestyje Surene 1972 metų birželio 3 dieną gimusi J.Gayet studijavo aktorystę ir meno istoriją.
Po stažuotės Londone su Jacku Waltzer u (Džeku Valceru) iš „Actors Studio“ ji mokėsi Fratellini (Fratelinių) cirko mokykloje ir studijavo klasikinį dainavimą.
Karjerą kine ji pradėjo 1993 metais, pasirodžiusi Konstantinos Costa-Gavraso „Mažojoje apokalipsėje“ (La Petite Apocalypse) ir Krysztofo Kieslowskio juostoje „Trys spalvos: mėlyna“ (Trois couleurs: Bleu, Trzy kolory. Niebieski), o vėliau vaidino Antoine‘o Desrosieres ir Agnes Vardos filmuose.
Tačiau iš tiesų ją Prancūzijoje išgarsino Dominique‘o Farrugios 1996 metų komedija „Delphine 1, Yvan 0“.
Vėliau ji nusifilmavo Laurent‘o Bouhniko juostoje „Select Hotel“, kurioje suvaidino jauną, nuo narkotikų priklausomą prostitutę. Už šį vaidmenį ji 1997-aisiais pelnė Romy Schneider apdovanojimą.
Šiuo metu ją galima pamatyti belgų režisieriaus Vincent‘o Lannoo filme „Popierinės sielos“ (Les Ames de Papier).
Smalsi ir darbšti J.Gayet, kuri drąsiai renkasi projektus, mėgsta skirtingas perspektyvas.
„Kalbant apie šią profesiją, man patinka tai, kad reikia įžengti į skirtingus pasaulius“, – sakė ji 2002 metais.
2007-aisiais ji nusprendė išplėsti savo horizontus ir įkūrė mažą prodiusavimo kompaniją, kuri, be kitų, prodiusavo palestiniečio Raedo Andoni filmą „Pataisyk mane“ (Fix me) ir Čilės režisieriaus Cristiano Jimenezo juostą „Bonsai“.
Šį darbą ji vadino „logišku“ savo, kaip aktorės, darbo „tęsiniu“.
Tada, 2013 metais, ji ėmėsi režisūros ir padėjo režisuoti dokumentinę juostą apie kino kūrėjus.
J.Gayet turi du paauglius vaikus iš sąjungos su argentiniečių rašytoju ir scenaristu Santiago Amigorena, už kurio buvo ištekėjusi 1-ojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Vėliau jie išsiskyrė.
