Saugumo pajėgos leido ašarines dujas, vaikydamos kelis šimtus
jaunuolių, kurie svaidė į policininkus butelius, fejerverkus,
metalinius strypus ir šiukšlių konteinerius.
Policija nurodė, kad bent 150 žmonių buvo suimti po
susirėmimų, per kuriuos buvo sužeisti 19 pareigūnų – iš jų
vienas „potencialiai sunkiai“, sakė vienas šaltinis policijoje.
Vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas
pasmerkė smurtą, vykdomą „asmenų iš įvairių kraštutinių ir
ultradešiniųjų grupuočių, kurių vienintelis tikslas – kurstyti
neramumus“.
Šias eitynes organizavo apie 50 smulkių, daugiausiai
dešiniosios pakraipos organizacijų, tačiau į jas nepavyko
įtraukti didesnių prieš F.Hollande'ą nusistačiusių judėjimų.
Organizatoriai tvirtina, kad šioje akcijoje dalyvavo apie 120
tūkst. žmonių, tačiau policija nurodė, kad eitynėse, kurios vyko
pliaupiant smarkiam lietui, buvo apie 17 tūkst. dalyvių.
Demonstrantai protestavo prieš įvairius F.Hollande'o, kuris yra
nepopuliariausias naujausių laikų Prancūzijos vadovas, politinius
sprendimus, tokius kaip pernai priimtas įstatymas, leidžiantis
gėjų santuokas.
Kai kurie reikalavo, kad Prancūzija pasitrauktų iš Europos
Sąjungos (ES), o kiti ragino gerbti žodžio laisvę – veikiausiai
dėl neseniai vyriausybės priimto sprendimo uždrausti prieštaringai
vertinamus komiko Dieudonne'o šou, laikomus
antisemitiškais.
Žydų studentų sąjunga UEJF pasmerkė „antisemitinius
šūkius ir nacių saliutus“, kuriuos demonstravo dalis
protestuotojų.
„Ši „Pykčio diena“ virto neapykantos diena“, – sakė
jos pirmininkas Sacha Reingewirtzas.
Daugelis eitynių dalyvių skundėsi dėl prieštaringai vertinamo
F.Hollande'o privataus gyvenimo – kitą dieną po to, kai
prezidentas paskelbė išsiskyręs su savo partnere Valerie
Trierweiler, kilus skandalui dėl jo romano su
jaunesne aktore.
„Jau gana skandalų dėl šio prezidento – jis užtraukia
nešlovę Prancūzijai“, – viena 60-metė, vardu Marion, sakė
naujienų agentūrai AFP.
„Esate čia, kad pasakytumėte: „Jums jau gana“, – vienas
iš organizatorių sakė miniai, pridūręs, kad Prancūzijos lyderiai
„yra labiau užsiėmę savo romanais ... negu nedarbu“.
Prancūzija, kuri yra antroji didžiausia euro zonos ekonomika,
šiuo metu stengiasi įveikti didžiulį nedarbą. F.Hollande'as
neseniai paskelbė planą 2015–2017 metais sumažinti biudžeto
išlaidas 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų), siekiant atgaivinti
ekonomiką.
Kelios partijos ir organizacijos, tokios kaip ultradešinysis
Nacionalinis frontas, šiuose protestuose nedalyvavo.