Buvęs švietimo ir aplinkos ministras Baardas Vegaras Solhjellas, Socialistinės kairiosios partijos (SV) narys, sakė, kad E.Snowdeno atskleista medžiaga leido visuomenei suvokti, kokiu mastu valstybės šnipinėja savo piliečius.
Jo pasiūlymą parėmė tos pačios partijos narys parlamentaras Snorre Valenas.
„Neabejotina, kad E.Snowdeno veiksmai galėjo pakenkti kelių šalių saugumo interesams trumpuoju laikotarpiu, – sakoma įstatymų leidėjų pranešime. – Tačiau esame įsitikinę, kad vieši debatai ir politikos pokyčiai, įvykę po E.Snowdeno perspėjamųjų signalų, prisidėjo prie taikesnės, stabilesnės pasaulio tvarkos“.
„Galiausiai jo veiksmai padėjo vėl padaryti pasitikėjimą ir skaidrumą pagrindiniu principu pasaulinėje saugumo politikoje“, – rašo B.V.Solhjellas ir S.Valenas.
Jungtinės Valstijos nori pateikti baudžiamuosius kaltinimus E.Snowdenui už paviešintą konfidencialią informaciją apie vyriausybės žvalgybos programas ir kitokią veiklą. Buvęs NSA kontraktininkas pernai pabėgo į Honkongą, o vėliau – į Rusiją, kuri jam suteikė laikiną prieglobstį.
Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, įskaitant visų valstybių parlamentų narius, turi teisę siūlyti kandidatus pelnyti Nobelio taikos premiją.
Pernai buvo pasiūlyti 259 pretendentai, o premija buvo paskirta Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) už pastangas likviduoti Sirijos cheminį arsenalą.
Norvegijos Nobelio komitetas priims pasiūlymus iki vasario 1 dienos, o per savo pirmąjį šių metų posėdį kovo 4 dieną parengs galutinį pretendentų sąrašą, kai savo nominacijas pateiks komiteto nariai. Premijos laureatas bus paskelbtas spalio 10 dieną.
