Iš gatvių niekur trauktis neketinanti Ukrainos opozicija verčia valdžią pamažu imtis nuolaidų.
Antradienį iš premjero pareigų atsistatydino Mykola Azarovas, atšaukti susirinkimų teisę ribojantys įstatymai.
Trečiadienį Ukrainos parlamente svarstytas opozicijos pageidaujamas įstatymas, numatantis atleisti nuo atsakomybės protestų akcijų dalyvius.
Viso to toli gražu negalima vadinti demonstrantų pergale. Tačiau taškus savo naudai protestuotojai pamažu renka. Ir tai tikrai nepatinka žiemos olimpinėse žaidynėse netrukus šeimininkausiančiam V.Putinui.
Susitikimas neįprastai trumpas
Vasarį Sočyje vyksianti sporto šventė esą turėtų virsti asmeniniu V.Putino didžiavimusi savo ir Rusijos laimėjimais.
Tačiau tai gali rimtai aptemdyti įvykiai Ukrainoje, rodantys, jog padėtis slysta Kremliui iš rankų. Įtampa dėl įvykių Ukrainoje stiprėja ir tarp Rusijos bei ES.
Antradienį į Briuselį atvykusio V.Putino vizitas truko vos tris valandas vietoj įprastos dviejų dienų viešnagės.
Rusijos lyderiui netgi nepasiūlyta vakarienė – tai beveik neatskiriama tokių susitikimų dalis. Tai neabejotinai sumažino V.Putino, kuriančio įvaizdį tokio lyderio, kuris esą geba kone kiekvieną krizę pasukti savo naudai, spindesį.
Neduoti paskolos – sėkmė?
Lapkritį spaudžiamas Maskvos Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje nepasirašė Laisvosios prekybos ir asociacijos sutarties su ES.
Kijevas pasirinko Rusijos pažadėtą 15 milijardų dolerių paskolą ir pigesnes rusiškas dujas.
Dabar, protestams išplitus netgi į Ukrainos rytus, ištikimai rėmusius V.Janukovyčiaus valdžią, kalbama, kad anksčiau ar vėliau V.Putino sąjungininkui bus pasiūlytas pasitraukimo planas.
„Prieš keletą savaičių atrodė, kad V.Putinas laimi. Dabar V.Putinas pralaimi“, – pažymėjo buvęs ES pasiuntinys Maskvoje Michaelas Emersonas.
Dar vienu nesėkmės ženklu laikyta Briuselyje pasakyta V.Putino užuomina, kad Rusija gali atsisakyti skirti Ukrainai žadėtą paskolą, jeigu naujoji vyriausybė neįgyvendins M.Azarovo ministrų kabineto pažadų.
Tiesa, V.Putinas bent jau išoriškai neparodė, kad padėtis kaimyninėje Ukrainoje griauna jo planus. Spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas tikino, kad Maskvai „nesvarbu, kas yra valdžioje“ Kijeve. Esą Kremlius laikysis pažado dėl paskolos, nesvarbu, kas joje atsidurs.
Tačiau tuo pat metu V.Putinas iškalbingai pridūrė: „Norėtume būti tikri, kad atgausime savo pinigus.“
Tiesa, Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas situaciją vertina kiek iš kitos pusės. Pasak specialisto, V.Putinas neabejotinai nenori, kad valdžia būtų sutelkta Ukrainos opozicijos, kuri dažnai yra priešiška Maskvai, rankose.
Bet esant tokiai situacijai galima įžvelgti ir naudos.
„Tai gali būti paslėpta dovana Rusijai. Ji gali sutaupyti 15 milijardų dolerių ir palikti už viską mokėti Europai“, – svarstė D.Treninas.
Neprarado progos įgelti
Analizuodamas Kremlių ištikusius keblumus M.Emersonas pažymėjo, kad Rusija dabar turėtų parodyti, jog Ukraina gali palaikyti vienodai naudingus ir gerus santykius tiek su Europos Sąjunga, tiek su Rusija.
Tačiau realybė kiek kitokia. Ir ES, ir Rusija nuolat kaltina viena kitą kišimusi į suverenios Ukrainos reikalus.
V.Putinas ir antradienį nepraleido progos dėl to įgelti Bendrijai. Mat ES pareigūnai ne kartą lankė Kijevo centre susirinkusius valdžios priešininkus.
„Tik įsivaizduokite, kaip mūsų partneriai Europoje reaguotų į tai, jeigu, tarkime, per krizę Graikijoje arba Kipre mūsų užsienio reikalų ministras prisijungtų prie ten vykstančių antieuropietiškų protestų“, – atkreipė dėmesį V.Putinas.
Ši pastaba, tiksliau, netgi ne ji, o ES pareigūnų elgesys, labai nuliūdino Ukrainos aktyvistus.
Nei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, nei Europos Komisijos vadovas Emanuelis Barroso nepaprieštaravo V.Putino teiginiui, kad niekas neturėtų kištis į Ukrainos reikalus.
ES lyderiai taip pat tylėjo, kai V.Putinas bandė sieti Ukrainos aktyvistus su rasizmu ir antisemitizmu ar kalbėjo apie kaimynės ekonomiką.
Ukrainietį sumušė „Berkut“ pareigūnai
Vakar anksti ryte į Lietuvą atskraidintas per protestus Kijeve nukentėjęs Ukrainos pilietis Rostislavas Melnykas. Tai pirmas ukrainietis, atvykęs gydytis į Vilnių.
Ukrainietis, kuriam lūžę rankos kaulai, sužaloti plaučiai, galva, paguldytas į Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.
Ligonį vakar aplankė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tokie sužeidimai rodo, kad prieš žmones buvo naudojama brutali jėga, ir tai visiškai nepateisinama – valdžios brutalios jėgos naudojimas prieš savo piliečius niekada nebus pateisinamas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prezidentė patvirtino, kad Lietuva priims daugiau sužeistų protestuotojų iš Ukrainos, o Vyriausybė tam skirs 50 tūkst. litų.
R.Melnykas sako, kad jį sužalojo specialiojo riaušių malšinimo dalinio „Berkut“ pareigūnai.
23 metų jaunuolis pasakojo, kad jų automobilis, kuriame buvo penki žmonės, „Berkut“ užpultas sausio 23 dieną. R.Melnykas su draugais, „Automaidano“ aktyvistais, tuo metu važiavo namo.
„Mes sakome: „Duokite pravažiuoti.“ Jie atkerta: „Tylėkite.“ Pokalbis truko pusę minutės. Norėjome apsisukti, važiuoti atgal, bet kaukėti vyrai ėmė trankyti automobilį“, – pasakojo vadybos mokslus baigęs jaunuolis.
R.Melnykas tikino, kad nepriklauso jokiai politinei organizacijai. Kijeve jis prisidėjo prie „Euromaidano“ pagalbininkų, kurie protestuotojams pagalbą teikė automobiliais.