„Jo Didenybė karalius Juanas Carlosas ką tik mane informavo apie savo norą atsisakyti sosto ir pradėti perdavimo procesą“, – sakė M.Rajoy.
Karaliaus, kuris buvo karūnuotas 1975 metų lapkritį, po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties, pasitraukimas žymi 39 metus trukusio viešpatavimo pabaigą, kuris prasidėjo kartu su nauju demokratijos laikotarpiu, bet baigėsi temdomas virtinės skandalų.
Monarchas paliks sostą 46 metų Felipe de Borbonui – 1,98 metro ūgio buvusiam olimpinės buriavimo komandos nariui, kuris liko beveik nepaveiktas skandalų, pastaruoju metu krėtusių kitus karališkosios šeimos narius.
Dažnai besišypsantis, bet santūresnis negu jo tėvas, princas Felipe ilgą laiką buvo prasčiau vertinamas negu komunikabilusis Juanas Carlosas, atlikęs istorinį vaidmenį, Ispanijai žengiant iš diktatūros laikotarpio.
Tačiau Juano Carlosos įvaizdis patyrė didelį smūgį, kai jis išvyko į prabangų dramblių medžioklės safarį Botsvanoje 2012 metų balandį, kuomet jo pavaldiniai kentėjo nuo recesijos, o kas ketvirtas žmogus neturėjo darbo.
Karališkosios šeimos reputacijai dar labiau pakenkė vieno teisėjo 2010 metais pradėtas korupcijos tyrimas, kurio centre atsidūrė buvęs olimpinės rankinio rinktinės žaidėjas Inaki Urdangarinas – monarcho jauniausios dukros Cristinos, kuri irgi kaltinama prisidėjusi prie tos aferos, vyras.
Tuo pačiu metu princą Felipe pradėta vertinti palankiau.
Felipe vedė buvusią televizijos pranešėją Letizia Ortiz per tviskančią ceremoniją Almudenos katedroje Madride 2004 metais – po kelių ankstesnių romanų, įskaitant su viena Norvegijos manekene, reklamavusia apatinį trikotažą.
41 metų anksčiau išsiskyrusi L.Ortiz yra pirmoji nekilmingoji, kuriai atsivėrė galimybė užimti Ispanijos sostą.
Sužlugdė bandymą įvykdyti perversmą
Kaip paskirtasis F.Franco įpėdinis, Juanas Carlosas, kaip pranešama, buvo apmėtomas vaisiais, kai diktatūros metais važinėjo po Ispaniją, tačiau po karūnavimo jo nerūpestinga maniera pavergė daugelį ispanų.
Jis taip pat parodydavo būdo tvirtumą, kai to labiausiai reikėdavo.
Jis nepaisė frankistų vilčių dėl autokratinio valdymo tąsos. Vietoje to jam prižiūrint buvo sukurta nauja parlamentinės monarchijos sistema su nauja konstitucija, kuri buvo patvirtinta per referendumą 1978 metais.
Juanui Carlosui buvo priskirti nuopelnai padėjus užkirsti kelią bandymui 1981 metais įvykdyti valstybės perversmą, kai kariai šaudydami įsiveržė į parlamentą ir kelias valandas laikė deputatus įkaitais.
Karaliaus pasirodymas per televiziją ir raginimas paremti demokratinę vyriausybę buvo itin svarbus blokuojant tą bandymą įvykdyti perversmą.
„Žinojau, kad tie kariai sutiks, nes buvau paskirtas Franco“, – vėliau sakė karalius, kuris pridūrė, kad daugumą tų karininkų pažinojo iš karo akademijos laikų ir kad buvo jų vyriausiasis vadas.
Po sprogdinimų Madrido traukiniuose 2004 metų kovą, kurie pareikalavo 191 gyvybės, Juanas Carlosas ir jo žmona karalienė Sofia per gedulingas pamaldas atidėjo į šalį protokolo taisykles ir guodė žuvusiųjų artimuosius.
Tačiau vėliau karaliaus įvaizdžiui pakenkė skandalai.
Tarp didžiausią žalą jam padariusių skandalų buvo 2011 metais pradėtas korupcijos tyrimas dėl jo jauniausios dukters Cristinos vyro, buvusio olimpiečio rankininko Inaki Urdangarino.
I.Urdangarinas jau buvo pasirodęs teisme, bet neigia padaręs ką nors neteisėta.
Cristina buvo susieta su vyro verslo reikalais ir 2014 metų sausį pati buvo paskelbta įtariamąja – dėl susijusių įtarimų mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu.
Per tyrimą atliekančio teisėjo surengtą apklausą vasario mėnesį, kuri vyko už uždarų durų, ji neigė žinojusi apie savo vyro verslo sandėrius.
Korupcijos dėmė ant karališkosios šeimos papiktino daugelį ispanų, savo kailiu pajutusių ekonomikos sulėtėjimą, taupymo politiką ir didžiulį nedarbą.
Prieštaringai vertinama medžioklė
Juanas Carlosas seniai garsėja kaip aistringas medžiotojas.
1956-aisiais tuomet 18-metis Juanas Carlosas matė, kaip per nelaimingą atsitikimą buvo nušautas jo brolis Alfonso. Kaip pranešta, broliai tada abu žaidė su ginklu.
2012 metais daugelis ispanų pasipiktino sužinoję, kad karalius buvo išvykęs į prabangią dramblių medžioklę Botsvanoje, kuri buvo laikoma nepriimtina ekstravagancija recesijos metu.
Išvyka į Botsvaną, kuri į viešumą iškilo tik todėl, kad karalius jos metu susilaužė dešinį klubą ir buvo parskraidintas į tėvynę operuoti, pakirto ankstesnius jo pareiškimus, kad jis nebegali miegoti galvodamas apie darbo neturintį jaunimą.
Pasirodžius ženklams, kad visuomenės nuomonė apie monarchiją kilus ekonomikos krizei prastėja, karalius, su ramentais išėjęs iš ligoninės, viešai atsiprašė už tą kelionę.
Jo sveikatos problemos iškėlė naujų klausimų dėl jo valdymo.
Nuo 2010 metų gegužės iki 2013 metų lapkričio jam buvo atliktos devynios operacijos: gerybinio auglio plautyje, dešinio kelio, Achilo sausgyslės, slankstelio dislokacijos, dvi operacijos dėl dešiniojo klubo ir trys dėl kairiojo.
2014 metų sausį paskelbti centro dešinės laikraščio „El Mundo“ apklausos rezultatai rodė, kad žmonių, kurie gerai arba labai gerai vertina karalių, skaičius per 2013 metus sumažėjo devyniais procentais iki 41 procento.
Žmonių, kurie norėjo, kad jis atsisakytų sosto sūnaus Felipe naudai, skaičius išaugo 17 proc. iki 62 proc., rodė apklausų firmos „Sigma Dos“ tyrimas.
Princas Felipe, kuris dabar bus karūnuotas kaip Juano Carloso įpėdinis, turi dvi vyresnes seseris, bet Ispanijoje tebegalioja taisyklė, kad sostą paveldi vyriausias sūnus.
Po nelemtosios dramblių medžioklės ekspertai perspėjo, kad pagarba Juanui Carlosui nereiškia visiškos paramos karūnai.
„Karalius turi prestižą ir autoritetą dėl to, kad buvo politinės pereigos varomoji jėga, – 2012 metų balandį sakė monarchijos specialistas Antonio Torresas del Moralas. – Ispanijoje žmonės yra labiau „chuankarlistai“ nei monarchistai“.
