„Jo Didenybė karalius Juanas Carlosas ką tik mane informavo
apie savo norą atsisakyti sosto ir pradėti perdavimo procesą“,
– sakė M.Rajoy.
Karaliaus, kuris buvo karūnuotas 1975 metų lapkritį, po
diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties,
pasitraukimas žymi 39 metus trukusio viešpatavimo pabaigą, kuris
prasidėjo kartu su nauju demokratijos laikotarpiu, bet baigėsi
temdomas virtinės skandalų.
Monarchas paliks sostą 46 metų Felipe de Borbonui – 1,98 metro ūgio buvusiam olimpinės buriavimo komandos
nariui, kuris liko beveik nepaveiktas skandalų, pastaruoju metu
krėtusių kitus karališkosios šeimos narius.
Dažnai besišypsantis, bet santūresnis negu jo tėvas, princas
Felipe ilgą laiką buvo prasčiau vertinamas negu komunikabilusis
Juanas Carlosas, atlikęs istorinį vaidmenį, Ispanijai žengiant iš
diktatūros laikotarpio.
Tačiau Juano Carlosos įvaizdis patyrė didelį smūgį, kai jis
išvyko į prabangų dramblių medžioklės safarį Botsvanoje 2012
metų balandį, kuomet jo pavaldiniai kentėjo nuo recesijos, o kas
ketvirtas žmogus neturėjo darbo.
Karališkosios šeimos reputacijai dar labiau pakenkė vieno
teisėjo 2010 metais pradėtas korupcijos tyrimas, kurio centre
atsidūrė buvęs olimpinės rankinio rinktinės žaidėjas Inaki
Urdangarinas – monarcho jauniausios dukros
Cristinos, kuri irgi kaltinama prisidėjusi prie tos
aferos, vyras.
Tuo pačiu metu princą Felipe pradėta vertinti palankiau.
Felipe vedė buvusią televizijos pranešėją Letizia Ortiz
per tviskančią ceremoniją Almudenos katedroje
Madride 2004 metais – po kelių ankstesnių romanų, įskaitant su
viena Norvegijos manekene, reklamavusia apatinį trikotažą.
41 metų anksčiau išsiskyrusi L.Ortiz yra pirmoji nekilmingoji,
kuriai atsivėrė galimybė užimti Ispanijos sostą.
Sužlugdė bandymą įvykdyti perversmą
Kaip paskirtasis F.Franco įpėdinis, Juanas Carlosas, kaip
pranešama, buvo apmėtomas vaisiais, kai diktatūros metais
važinėjo po Ispaniją, tačiau po karūnavimo jo nerūpestinga
maniera pavergė daugelį ispanų.
Jis taip pat parodydavo būdo tvirtumą, kai to labiausiai
reikėdavo.
Jis nepaisė frankistų vilčių dėl autokratinio valdymo tąsos.
Vietoje to jam prižiūrint buvo sukurta nauja parlamentinės
monarchijos sistema su nauja konstitucija, kuri buvo patvirtinta per
referendumą 1978 metais.
Juanui Carlosui buvo priskirti nuopelnai padėjus užkirsti kelią
bandymui 1981 metais įvykdyti valstybės perversmą, kai kariai
šaudydami įsiveržė į parlamentą ir kelias valandas laikė
deputatus įkaitais.
Karaliaus pasirodymas per televiziją ir raginimas paremti
demokratinę vyriausybę buvo itin svarbus blokuojant tą bandymą
įvykdyti perversmą.
„Žinojau, kad tie kariai sutiks, nes buvau paskirtas Franco“,
– vėliau sakė karalius, kuris pridūrė, kad daugumą tų
karininkų pažinojo iš karo akademijos laikų ir kad buvo jų
vyriausiasis vadas.
Po sprogdinimų Madrido traukiniuose 2004 metų kovą, kurie
pareikalavo 191 gyvybės, Juanas Carlosas ir jo žmona karalienė
Sofia per gedulingas pamaldas atidėjo į šalį protokolo
taisykles ir guodė žuvusiųjų artimuosius.
Tačiau vėliau karaliaus įvaizdžiui pakenkė skandalai.
Tarp didžiausią žalą jam padariusių skandalų buvo 2011
metais pradėtas korupcijos tyrimas dėl jo jauniausios dukters
Cristinos vyro, buvusio olimpiečio rankininko Inaki
Urdangarino.
I.Urdangarinas jau buvo pasirodęs teisme, bet neigia padaręs ką
nors neteisėta.
Cristina buvo susieta su vyro verslo reikalais ir 2014 metų
sausį pati buvo paskelbta įtariamąja – dėl susijusių įtarimų
mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu.
Per tyrimą atliekančio teisėjo surengtą apklausą vasario
mėnesį, kuri vyko už uždarų durų, ji neigė žinojusi apie savo
vyro verslo sandėrius.
Korupcijos dėmė ant karališkosios šeimos papiktino daugelį
ispanų, savo kailiu pajutusių ekonomikos sulėtėjimą, taupymo
politiką ir didžiulį nedarbą.
Prieštaringai vertinama medžioklė
Juanas Carlosas seniai garsėja kaip aistringas medžiotojas.
1956-aisiais tuomet 18-metis Juanas Carlosas matė, kaip per
nelaimingą atsitikimą buvo nušautas jo brolis Alfonso.
Kaip pranešta, broliai tada abu žaidė su ginklu.
2012 metais daugelis ispanų pasipiktino sužinoję, kad karalius
buvo išvykęs į prabangią dramblių medžioklę Botsvanoje, kuri
buvo laikoma nepriimtina ekstravagancija recesijos metu.
Išvyka į Botsvaną, kuri į viešumą iškilo tik todėl, kad
karalius jos metu susilaužė dešinį klubą ir buvo parskraidintas
į tėvynę operuoti, pakirto ankstesnius jo pareiškimus, kad jis
nebegali miegoti galvodamas apie darbo neturintį jaunimą.
Pasirodžius ženklams, kad visuomenės nuomonė apie monarchiją
kilus ekonomikos krizei prastėja, karalius, su ramentais išėjęs
iš ligoninės, viešai atsiprašė už tą kelionę.
Jo sveikatos problemos iškėlė naujų klausimų dėl jo valdymo.
Nuo 2010 metų gegužės iki 2013 metų lapkričio jam buvo
atliktos devynios operacijos: gerybinio auglio plautyje, dešinio
kelio, Achilo sausgyslės, slankstelio dislokacijos, dvi operacijos
dėl dešiniojo klubo ir trys dėl kairiojo.
2014 metų sausį paskelbti centro dešinės laikraščio „El
Mundo“ apklausos rezultatai rodė, kad žmonių, kurie gerai arba
labai gerai vertina karalių, skaičius per 2013 metus sumažėjo
devyniais procentais iki 41 procento.
Žmonių, kurie norėjo, kad jis atsisakytų sosto
sūnaus Felipe naudai, skaičius išaugo 17 proc. iki 62
proc., rodė apklausų firmos „Sigma Dos“ tyrimas.
Princas Felipe, kuris dabar bus karūnuotas kaip Juano Carloso
įpėdinis, turi dvi vyresnes seseris, bet Ispanijoje tebegalioja
taisyklė, kad sostą paveldi vyriausias sūnus.
Po nelemtosios dramblių medžioklės ekspertai perspėjo, kad
pagarba Juanui Carlosui nereiškia visiškos paramos karūnai.
„Karalius turi prestižą ir autoritetą dėl to, kad buvo
politinės pereigos varomoji jėga, – 2012 metų balandį sakė
monarchijos specialistas Antonio Torresas del Moralas. – Ispanijoje žmonės yra labiau
„chuankarlistai“ nei monarchistai“.