Tačiau premjeras paragino lenkų savaitraštį „Wprost“ paskelbti visus esą turimus slapta padarytus lyderių privačių pokalbių įrašus.
Pasak D.Tusko, kol visi jie nėra paskelbti, jo komanda gali būti šantažuojama.
Sekmadienį paviešintame įraše esą girdima, kaip centrinio banko vadovas Marekas Belka sako vidaus reikalų ministrui Bartlomiejui Sienkiewicziui, kad jis palaikys vyriausybės ekonomikos politiką, jeigu atsistatydins tuometis finansų ministras.
D.Tuskas pirmadienį paneigė pasiuntęs savo ministrą susitikti su M.Belka, kuris, kaip girdima minėtame įraše, aiškino, jog tuomečio finansų ministro Jaceko Rostowskio „nurašymas“ būtų „esminė“ sąlyga, kad centrinis bankas galėtų palaikyti vyriausybės politiką.
Šešerius metus Finansų ministerijai vadovavęs J.Rostowskis buvo atstatydintas praeitų metų lapkritį. Tačiau centrinis bankas neigė, kad buvo koks nors sandėris, tvirtindamas, jog M.Belkos komentarai buvo ištraukti iš konteksto.
D.Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl šio skandalo neatsistatydins.
Tačiau jis pridūrė, kad „pirmalaikiai rinkimai gali būti vienintelė išeitis, jeigu pasitikėjimo krizė išliks tokia gili“ ateinančias kelias savaites.
Premjeras taip pat ragino žurnalistus padėti „nustatyti nusikaltėlius, atsakingus už neteisėtus pasiklausymus“, kurie esą vyko viename Varšuvos restorane praeitų metų liepą.
D.Tuskas patiria spaudimą ne vien dėl to įrašo, bet ir dėl institucijų reakcijos į šį paviešinimą.
Klausimai dėl žiniasklaidos laisvės buvo keliami po to, kai kontržvalgybos agentūra trečiadienį vakare surengė reidą „Wprost“ savaitraščio, pirmojo paskelbusio nutekintus įrašus savo tinklalapyje, redakcijoje.
„Wprost“ sakė, kad pareigūnai „naudojo jėgą, mėgindami paimti“ vyriausiojo redaktoriaus nešiojamąjį kompiuterį, kai leidinys atsisakė perduoti garso įrašo originalą.
Bet vyriausiasis redaktorius smarkiai priešinosi ir pareigūnams galiausiai teko nutraukti tą operaciją, sakė prokurorai ir „Wprost“, kuris po to pateikė teisinį skundą dėl šio incidento.
Vietos žiniasklaida ir politikai kelia prielaidą, kad šį kompromituojančios informacijos nutekinimą galbūt organizavo Rusijos slaptosios tarnybos, mėgindamos destabilizuoti Lenkiją, padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl krizės Ukrainoje.
