46 metų A.Stubbas nėra naujokas politikoje. Jis yra dirbęs savo šalies užsienio reikalų ministru, vieną kadenciją praleido ir Europos Parlamente, kur niekada neslėpė savo simpatijų Europos federalizacijos idėjai, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Nenuostabu, kad jo paskyrimas valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos pirmininku ir ministrų kabineto vadovu leido tikėtis, jog Suomija gali pasukti kiek kitu keliu – iš ramaus, santykinai neutralaus Europos užkampio į didesnės integracijos ir galbūt net dešimtmečius ignoruotos narystės Aljanse greitkelį.
Spalvinga praeitis
1968-aisiais švedo ir suomės šeimoje gimęs A.Stubbas nuo pat vaikystės pasižymėjo dideliais užmojais.
Suomijos ledo ritulio asociacijos vadovu dirbęs jo tėvas Goranas norėjo, kad sūnus ne tik gautų gerą išsilavinimą, bet ir atliktų savo pareigą tėvynei.
Tad A.Stubbas, kaip ir daugelis jaunųjų suomių, nedvejojo – tarnavo Suomijos kariuomenėje.
Ten jaunuoliui fizinis krūvis patiko. Palaikydamas fizinę formą jis iki šiol dalyvauja triatlono varžybose.
Studijų pasirinkimas parodė būsimo Suomijos lyderio universalumą: jis pasirinko politiką, paskui baigė prancūzų kalbos ir civilizacijos studijas Paryžiaus Sorbonos universitete.
Vėliau Europos politikos ir prestižiniu Londono ekonomikos mokyklos diplomu savo gyvenimo aprašymą papildęs A.Stubbas iki šiol užsiima ir politinių apžvalgų rašymu.
Nuo 2001-ųjų A.Stubbas tęsė savo karjerą kaip Europos Komisijos pirmininko Romano Prodi patarėjas.
Po kelerių metų grįžęs į Suomiją kaip derybininkas dėl Europos Konstitucijos jis jau turėjo aiškų viziją, kokios valstybės norėtų.
A.Stubbo prioritetu tapo Suomijos įtraukimas į kuo aktyvesnį dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.
Sieks įsitvirtinti valdžioje
A.Stubbo siekiai keisti Suomijos poziciją svarbiais užsienio politikos klausimais kol kas atrodo miglotai. Jis tapo ministrų kabineto vadovu, kurį sudaro penkių partijų atstovai. Tarp jų ir aršiausi Nacionalinės koalicijos kritikai – socialdemokratai.
Be to, Suomijos konstitucijoje įtvirtinta, kad už valstybės užsienio politiką vyriausybė atsako kartu su prezidentu.
Vis dėlto A.Stubbas savo tikslų ketina siekti pirmiausia spręsdamas vidaus politikos klausimus. Šiuo metu suomiams kur kas svarbiau nei būsimoji krašto apsaugos forma yra valstybės ekonomika, kuriai pastarasis dešimtmetis buvo negailestingas.
Didelių smūgių patyrė ir elektronikos, ir medienos pramonė, o bandymai imtis reformų baigdavosi mažesnėmis ar didesnėmis nesėkmėmis.
Naujajam ministrų kabineto vadovui teks spręsti nedarbo ir ekonominio nuosmukio problemas, kurios simboliškai prasidėjo nuo ilgą laiką valstybės flagmanu buvusios įmonės „Nokia“ bėdų.
Kai kuriais skaičiavimais, „Nokia“ klestėjimo laikais informacinių technologijų pramonė sukurdavo dešimtadalį Suomijos BVP, bet bendrovei „Nokia“ iškritus iš pasaulinės išmaniųjų renginių arenos šis sektorius sudaro tik 4 proc. ekonomikos.
A.Stubbas jau dabar planuoja griežtus apkarpymus, tarp kurių ir profsąjungų išsikovotos mokesčių nuolaidos.
„Jei valstybei pastatyti ant kojų reikės struktūrinių reformų, aš jas atliksiu“, – sakė jis.
Tiesa, tokioms reformoms jis turės tik metus – laukia nesibaigiančios derybos su koalicijos partneriais.
Tikslas – narystė Aljanse
„Niekas netrukdo mums plėsti bendradarbiavimo dėl Europos gynybos ir kartu vesti atviro dialogo dėl narystės NATO“, – teigė A.Stubbas.
Vis dėlto Suomijos žmonės į tokius premjero planus žiūri skeptiškai.
Apklausų duomenimis, tiktai penktadalis suomių palaiko galimą Suomijos narystę Šiaurės Atlanto organizacijoje. Bent jau formaliai po Antrojo pasaulinio karo neutralitetą puoselėjusi šalis iki šiol purtosi įsipareigojimų, kurie suomius galėtų įtraukti į konfliktus.
Tačiau realiai suomiai jau senokai treniruojasi su NATO šalių kariais ir kartu dalyvauja tarptautinėse operacijose, pavyzdžiui, Afganistane.
Partijų gretose išsiskiria vienintelė A.Stubbo vadovaujama centro dešinės Nacionalinės koalicijos partija.
Tiesa, ir pačioje partijoje dažnai atsiranda balsų, siekiančių pataikauti dalies rinkėjų interesams ir pamiršti valstybės gynybos tikslus. Narystei kelius užkerta ir tai, kad jai patvirtinti neišvengiamai tektų rengti konstitucinį referendumą.
Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas mato dvi galimas aplinkybes, kuriomis Suomijos narystė NATO taptų reali.
„Ar A.Stubbo, aiškaus narystės NATO šalininko, tapimas premjeru keis Suomijos užsienio politiką kita kryptimi, pirmiausia priklausys nuo dviejų veiksnių – geopolitinės situacijos ir būsimųjų rinkimų Suomijoje“, – kalbėjo L.Gudžinskas.
„Daug priklauso nuo to, kaip toliau klostysis įvykiai Ukrainoje, – jeigu situacija stabilizuosis ir Rusija atsitrauks, kalbos apie galimą narystę NATO Suomijoje taip pat turbūt atslūgs.
Dar svarbesniu išbandymu taps kitų metų nacionaliniai rinkimai į parlamentą – jeigu A.Stubbo partija gautų didesnį palaikymą, jo pozicijos sustiprėtų tiek partijos viduje, tiek politinėje sistemoje apskritai“, – teigė ekspertas.
Laukia Rusijos veiksmų
Nuosaiki Suomijos visuomenė stengiasi išlaikyti tarpininkės vaidmenį. Ilgą laiką būtent suomiai buvo svarbi jungtis tarp Rusijos ir Europos, bet A.Stubbas, atrodo, ketina šį tarpininkavimą užbaigti.
Rusijos agresija Ukrainoje daugelį europiečių privertė susimąstyti, ar Rusija išties yra patikima partnerė, tačiau Suomijos stojimas į NATO būtų rimtas perspėjimas apie kylančią grėsmę.
Rusija jau dabar imasi tam tikrų priemonių, kad paspaustų nuo eksporto į Rytų kaimynę priklausomus suomius, tačiau susitvarkyti su ryžtingu A.Stubbu bus sunku. Dar prieš tapdamas premjeru A.Stubbas griežtai sukritikavo ES sankcijas Rusijai ir pabrėžė, kad be bendros pozicijos ir griežtų priemonių jokių rezultatų nebus pasiekta.
Ar naujajam lyderiui pavyks įtikinti suomius, kad jų tarpininkavimas su neprognozuojama Rusija yra tik žaidimas su ugnimi, daug priklausys ir nuo Švedijos pozicijos. L.Gudžinskas teigia, kad jei plėtra ir bus svarstoma, tai tik į abi šalis vienu metu.
„Regiono saugumo situacija galbūt destabilizuotųsi, todėl labiau tikėtinas variantas – bendradarbiavimo saugumo klausimais stiprinimas tarp Šiaurės šalių ES lygiu ir tolesnės partnerystės su NATO plėtojimas be oficialaus narystės statuso.
Tik tuo atveju, jeigu Rusijos užsienio politika regione vis labiau agresyvėtų, jau nekalbant apie karinę intervenciją į Ukrainą ir kitur, Suomijos narystės NATO klausimas galėtų iškilti į pagrindinę politikos darbotvarkę“, – sakė L.Gudžinskas.
Stiprins krašto apsaugą
Jei A.Stubbui pavyktų sėkmingai užbaigti šią kadenciją ir įgyti suomių pasitikėjimą, užsitikrinęs premjero postą jis neabejotinai imtųsi rimtų pertvarkymo darbų.
„Politikai turi atsakomybę keisti visuomenės nuomonę“, – sakė A.Stubbas, kalbėdamas apie tik penktadalio suomių norą tapti NATO dalimi.
Kalbėdamas apie vyriausybės darbą jis pabrėžė, kad, nepaisant visų ekonominių problemų, krašto apsauga dabartinėmis sąlygomis yra prioritetinė šaka.
„Mes turime tikslą, kaip įmanoma padidinti Suomijos gynybos biudžetą ir tapti didelių sprendimų priėmimo dalimi, o tai galima padaryti tik tapus NATO nariais“, – pridūrė naujasis premjeras.
A.Stubbas žavisi tais ekonominiais pokyčiais, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį pasiekė Švedija ir Vokietija.
Jo manymu, krašto apsaugai stiprinti galima užsidirbti mažinant mokesčius, padedant restruktūrizuoti problemų turinčias didžiausias bendroves.
Net ir sulaukdamas agresyvios kritikos iš savo pozicijas bandančių susigrąžinti kairiųjų A.Stubbas tikisi per šiuos metus parodyti, kad pokyčiai Suomijos visuomenei yra būtini.
Jei suomiai priims griežtą dešiniųjų fiskalinę politiką, galbūt premjerui pavyks įtikinti juos ir dėl būtinybės didinti krašto apsaugos biudžetą ir tapti stambesnių karinių organizacijų dalimi.
Perspėjimai iš Kremliaus nebaugina
Suomijos ekonomikos būklė šiemet pirmąjį ketvirtį dar pablogėjo ir išryškino struktūrines problemas. Šalies ūkis pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, susitraukė 0,4 proc.
Nepaisant to, Suomija yra vis aktyvesnė tarptautinių operacijų dalyvė. 1994-aisiais Suomija prisijungė prie NATO Taikos partnerystės programos. Suomijos pajėgos dalyvavo operacijose Kosove, Afganistane, Malyje, prie Somalio krantų. Karinis suomių suaktyvėjimas nelieka nepastebėtas.
Kovo pabaigoje Rusija surengė karines pratybas šalia Suomijos sienos. Jos vyko vos savaitę prieš Rusijai prisijungiant Krymą.
Vyriausiasis Rusijos prezidento patarėjas politikos klausimais Sergejus Markovas neseniai perspėjo Suomiją, kad jos stojimas į NATO „gali lemti trečiojo pasaulinio karo pradžią“, ir pabrėžė, jog Suomija yra viena labiausiai rusofobiškų valstybių pasaulyje. Po šių pareiškimų NATO narystės šalininkų skaičius Suomijoje kiek išaugo, tačiau suomiai rusų bauginimų dažniausiai nesureikšmina.