„Kodėl graikai netiki Europos Sąjunga?", - paklausiau 55 metų Pano Stathojanio. Gerai nusiteikęs graikų rašytojas, kelių romanų, poezijos ir esė knygų autorius, dokumentinių filmų scenaristas bei dainų tekstų kūrėjas, kurio tekstų į lietuvių kalbą yra išvertusi Dalia Staponkutė, tuojau pat surimtėjo ir nustojo šypsotis. „Europa pirmiausia turi įveikti ne ekonominę, o vertybių krizę", - susirūpinęs atsakė.
- Smarkiai įsiskolinusi Graikija pusmetį buvo prie Europos sąjungos vairo. Ką graikai mano apie bendros Europos ateitį?
- Jie palaipsniui suvokė, kad naujasis Europos liberalizmas nieko gera neduoda – vien atskiria individą nuo visuomenės ir paverčia jį nieko nereiškiančiu vienetu.
Mes, graikai, esame įsitikinę, kad bendruomenei atėjo laikas liautis pasyviai stebėti, kas vyksta. Rinkimai į Europos parlamentą parodė, kad net tik Graikijoje, bet daugelyje šalių žmonės nėra patenkinti dešiniųjų vertybėmis. Radikalų populiarumas yra rimtas signalas, kad laikas vėl pradėti galvoti apie visų visuomenės sluoksnių, o ne vien apie bankininkų poreikius.
- Ar norite pasakyti, kad laikas sukti kairėn?
- Neturiu tikslaus recepto, bet aiškiai suvokiu, kad stodami į Europos Sąjungą įsivaizdavome, jog turime bendrą viziją. Tačiau situacija, kurioje esame dabar, nieko bendra su anksčiau deklaruotomis bendros Europos vertybėmis neturi.
Posūkis į kairę reikštų, kad reikia mąstyti apie visų poreikius, o ne vien apie Vokietijos ir JAV interesus, kaip vyko iki šiol.
- Kodėl būtent Graikija krizę pajuto skaudžiausiai?
- Kai ištinka sistemos krizė, negalima kaltinti kurios nors vienos šalies. Žmonės, kurie buvo valdžioje mūsų šalyje, nieko nepadarė, kad Graikija klestėtų.
Tačiau nereikia pamiršti ir kito labai svarbaus dalyko: naujų šalių integracija į Europos Sąjungą buvo ir yra naudinga tik Vokietijai, nes jai atsivėrė platesnė rinka prekėms parduoti, o kitos šalys nuskurdo.
Tai skaudus eksperimentas, per kurį paaiškėjo, kad niekas ES nesilaikė deklaruotų humaniškų tikslų: jų net nebuvo. Ši ekonominė krizė yra ne Graikijos, o kapitalizmo krizė. Graikija yra pavyzdys, kas laukia kitų šalių. Europa turėtų parodyti solidarumą Graikijai, nes kai laužas dega kaimynų kieme šalia jūsų tvoros, nėra garantijų, jog liepsna nepersimes į kitą pusę.
- Tačiau būtent Vokietija suteikė daugiausia paramos Graikijai.
- Nevadinčiau to parama. Graikijai skolinami pinigai už didelius procentus. Duoda, kad atsiimtų daugiau. Mūsų vyriausybė turėtų kelti klausimą, kas yra svarbiau, - pamaitinti šeimas, kuriose vaikai neturi ką valgyti, ar sumokėti paskolos procentus Vokietijai.
- Kaip graikai vertina Rusiją?
- Rusija yra Europos kultūros dalis – kalbu apie literatūrą, muziką, - bet Europos Sąjunga neturėtų tapti Jungtinių Valstijų įrankiu prieš Rusiją.
Mano nuomone, Rusija taip pat negalėtų pretenduoti kada nors ateityje stoti į ES, nes tai reikštų, kad mes atsidurtume jos sudėtyje (juokiasi).
- Kokia graikų nuomonė apie Ukrainos įvykius ir Rusijos vaidmenį juose?
- Jokia paslaptis, kad Nikitos Chruščiovo laikais Krymas buvo atiduotas Ukrainai: ta teritorija jai nepriklausė. Dabar Ukrainoje nutiko tas pats, kas visai neseniai buvo padaryta Jugoslavijoje: ji buvo išdraskyta, nes svarbesni buvo kitų valstybių interesai, o ne žmonių teisės. Vokietija labai prisidėjo prie Jugoslavijos išskaidymo, nes ji norėjo turėti daugiau įtakos Kroatijai, Slovėnijai.
Apskritai skeptiškai vertinu atsiskyrimą ir dalijimąsi. Tai pakankamai pavojinga. Ką Europa darys, kai atsidalins katalonai, škotai arba dar kuri nors bet kurios valstybės dalis?
Galiu paaiškinti, kodėl žmonės pasirengę grįžti į nacionalines valstybes: jie nebetiki ES vertybėmis, orientuotomis vien į rinką, bet ne į žmonių poreikius. Tai ir yra esmė. Ekonomika be idealų yra neveiksni.
- Ar tikite, kad radikalai žino išeitį? Ar jie pajėgūs veikti racionaliai?
- Graikijos radikalai nekalba apie grįžimą prie socializmo ar komunizmo. Tačiau kairiųjų judėjimas turi mūsų šalyje gilias tradicijas. Radikalai šneka apie tai, kaip stabdyti bankininkų siautėjimą ir atgaivinti demokratines Europos vertybes.
Pavienė šalis negali nieko pakeisti, bet kartu veikdamos Pietų Europos šalys – Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija – galėtų turėti įtakos Europos ateičiai.
Nėra normalu, kad visos Europos valstybės patiria gilią krizę, o Vokietija tuo metu turtėja. ES pasiekė tik to, kad pavienės šalys iš bendrystės negauna nieko. ES direktyvų dėka buvo sunaikintas kitų valstybių žemės ūkis, uždarytos gamyklos, o žmonės išmokyti nedirbti ir gyventi iš pašalpų. Tai nėra normalu. Jeigu ES nepersitvarkys, Vokietija irgi susilauks sunkių laikų.
- Grįžkime prie Ukrainos reikalų. Ar manote, kad ES norėjo ją įsileisti, kol kruvini įvykiai dar nebuvo prasidėję?
- Tai yra Europos demokratiškumo klausimas. Aišku, kad nenorėjo. Naujų šalių priėmimo bumas buvo per spartus. Kas gali norėti papildomų milijonų žmonių iš Ukrainos arba Turkijos?
Tai nebūtų realistinis variantas dar ir dėl to, kad Rusija niekada nesutiks, jog JAV karinės bazės priartėtų visai prie jos sienų. Ukraina yra laisva šalis: ji turi teisę reikšti savo valią, su kuo ji nori būti, bet procesas nėra paprastas.
- Ar Graikijos visuomenė yra nusiteikusi prorusiškai?
- Nors graikai ir rusai yra ortodoksai ir abi šalys yra nusiteikusios antiamerikietiškai (Graikija niekada nepamirš 1967-1974 metų JAV įvestos diktatūros), vis dėlto puikiai suprantame, kas yra Rusija.
Kitaip sakant, graikai neturi jokių iliuzijų nei dėl Rusijos, nei dėl JAV elgesio: abiejų šalių politiką lemia interesai, o ne humanizmas. Rusija savo „humanizmą“ pademonstravo Irake, o JAV tą patį padarė Afrikoje.
- Atėnų parkuose - daugybė nakvojančių emigrantų benamių. Kokių problemų šalis patiria dėl atvykstančių nelegalų?
- Mūsų šalyje gyvena 10 milijonų piliečių. Per pastaruosius dešimt metų šalyje atsidūrė trys milijonai nelegalių imigrantų iš Sirijos, Irako, Pakistano, Kinijos ir kitų šalių.
Kai iš Graikijos jie bando patekti į turtingesnes šalis, ES tarnybos juos siunčia ne į gimtąsias šalis, o atgal į Graikiją. Lėšų jiems įdarbinti nėra. Jie elgetauja, organizuoja prostitucijos ir narkotikų verslą. Tai tikrai didelė našta Graikijai.
- Esate žinomas rašytojas, visą gyvenimą gyvenęs iš kūrybos. Ar galite sau tai leisti dabar?
- Krizės metais ne tik mano, bet ir kitų Graikijos rašytojų pajamos sumažėjo per pusę. Bet blogiausias dalykas yra ne ekonomikos nuosmukis, o vertybių krizė, apėmusi visą Europą.
Kartais apima jausmas, jog stovime prie ketvirtojo Reicho durų ir nieko nedarome bendros Europos labui. Tai labai slegiantis jausmas.