Paryžius yra nusitaikęs į šį portfelį ir norėtų, kad jis atitektų buvusiam finansų ministrui socialistui Pierre'ui Moscovici.
Tačiau tai nepatinka Berlynui, kuris mano, kad šio svarbaus posto neturėtų užimti prancūzas, kurio šaliai sunkiai sekasi laikytis euro zonos fiskalinių taisyklių.
Prancūzijai, kurios ekonomika yra antra pagal dydį Europoje, jau buvo dukart pratęstas galutinis terminas sumažinti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. bendrojo metinio vidaus produkto (BVP) ribos, kaip reikalauja ES fiskalinės taisyklės.
Kiek anksčiau šį mėnesį viename renginyje Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble sakė: „Prancūzija pateiks skaičius rudenį, Komisija juos išnagrinės ir jei jai kils abejonių dėl tų skaičių, tuomet tai bus reali problema“.
Vėliau jis nurodė, kad jo neigiamas nusistatymas „nesusijęs su ponu Moscovici“.
Visgi bendras W.Schaeuble ir Prancūzijos finansų ministro Michelio Sapino interviu laikraščiams „Handelsblatt“ ir „Les Echoes“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, puikiai atspindi jų nuomonių skirtumus.
Kalbėdamas apie tai, kam turėtų atitekti eurokomisaro postas, kurį neseniai paliko griežtos fiskalinės politikos šalininkas suomis Olli Rehnas, W.Schaeuble sakė: „Tokio pobūdžio sprendimai yra labai opūs. Tokie sprendimai turi simbolinę reikšmę, turėtume į tai atsižvelgti“.
M.Sapinas savo ruožtu sakė, kad „Prancūzija pagrįstai turi svarbų postą Komisijoje“.
„Ekonomikos komisaro postas, mano nuomone, atitiktų Prancūzijos ekonominę galią ir jos sugebėjimą prisidėti prie gero ES institucijų darbo“, - aiškino jis.
Atmesdamas Berlyno argumentą, kad prancūzų eurokomisarui būtų sudėtinga būti reikliam dėl fiskalinių taisyklių laikymosi Prancūzijoje, M.Sapinas sakė, jog kai kas sako, kad Prancūzijai būtų „pavojinga“ gauti šį portfelį, nes jos komisaras siektų „būti dar labiau nepriekaištingas ir dar griežtesnis Prancūzijos atžvilgiu. Taigi tai galėtų nuraminti vokiečių viešąją nuomonę“.
Šis ginčas įsiplieskė tvyrant nuomonių skirtumams tarp šiaurinių ir pietinių ES valstybių narių dėl to, kaip turėtų būti interpretuojamos fiskalinės taisyklės.
Pavyzdžiui, Italija laikosi pozicijos, jog šios taisyklės turi būti sušvelnintos, kad būtų galima didinti viešąsias investicijas siekiant skatinti augimą. Prancūzija savo ruožtu teigia, kad su sunkumais susiduriančioms šalims turi būti skirta daugiau laiko sutvarkyti savo finansus.
Tuo tarpu Vokietija, kuriai teko pagrindinis vaidmuo euro zonai pastaruosius penkerius metus grumiantis su finansų krize, būgštauja, kad tokie žingsniai gali reikšti, jog šalys paprasčiausiai vengia imtis būtinų struktūrinių reformų.
