Atsiskirdama nuo JK Škotija automatiškai atsidurtų už ES ir NATO ribų ir turėtų iš naujo teikti prašymus įstoti į abi, pabrėžė šių Briuselyje įsikūrusių organizacijų pareigūnai.
Ypač Europos Sąjungai pakartotinis Škotijos stojimas būtų ilgas ir sunkus procesas, nes kitos šalys kategoriškai nenori leisti škotams pasilikti Didžiajai Britanijai suteiktų privilegijų: vadinamųjų išlygų dėl euro ir Šengeno zonos.
NATO admirolams ir generolams dabartinės škotų vyriausybės nuostata dėl to, kad suverenioje Škotijoje nebeliktų branduolinių ginklų, reikštų didžiulį strateginį ir operatyvinį galvos skausmą, net jeigu būtų susitarta dėl pereinamojo periodo.
Reiktų ieškoti naujo uosto, kuriame bazuotųsi keturi Karališkojo laivyno povandeniniai laivai su raketomis „Trident“ ir jų branduolinėmis galvutėmis. Šiuo metu šių laivų bazė yra Klaide Škotijoje.
Tai „gali pakirsti NATO sąjungininkų kolektyvinę gynybą ir atgrasinimo“ priemonę, sakė britų Gynybos ministerija. Frazėje, kurią galbūt galima suprasti kaip perspėjimą Škotijai, ministerija nurodė, kad nebranduolinė pozicija gali būti „reikšminga“ kliūtis Škotijai siekiant grįžti į NATO.
Kol Škotija vėl prisijungs prie Aljanso, kuriam su likusia JK dalimi priklausė 65 metus, taip pat reikės rasti naujų patruliavimo palei svarbius laivybos kelius Atlanto šiaurėje ir Šiaurės jūroje galimybių.
Jei Škotija nuspręstų nebesijungti prie NATO, tai sukeltų galvosūkį NATO dėl to, kas neturi jokio realaus precedento: ką daryti netekus išsivysčiusios, demokratiškai valdomos Aljanso teritorijos dalies, kuri pasirinko neutralitetą, sakė Danielis Troupas, analitikas iš organizacijos „NATO Council of Canada“.
Naujos Vakarų Europos valstybės su 5 mln. gyventojų ir maždaug Čekijos dydžio teritorija atsiradimas taip pat išjudintų politines ir socialines jėgas, kurių poveikio neįmanoma prognozuoti.
Dėl Britanijos balsavimo taisyklių, tos politinės grupės Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje, kurios siekia Britanijos išstojimo iš ES, parlamente sustiprintų savo pozicijas.
