Ką atskleidžia Latvijos parlamento rinkimų rezultatai?

Trys partijos iš ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos vadovaujamos koalicijos drauge užsitikrino 61 vietos daugumą Seime, kuri gali padidėti iki 69 vietų, jeigu prie jos prisidėtų ketvirta partija.

Kaip sekmadienį nurodė šalies Centrinė rinkimų komisija, trys koalicijos partijos - „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas atitinkamai užsitikrino 21,62 proc., 19,74 proc. ir 16,5 proc. rinkėjų paramą.

Tokie rezultatai suteikia „Vienybei“ 23 mandatus, Žaliųjų ir valstiečių sąjungai – 21, o Nacionaliniam aljansui – 17.

Pozicijos susilpnėjo

Ne vieni taupymo metai po pasaulinės ekonominės krizės sumažino koalicinės vyriausybės populiarumą, tačiau konfliktas Ukrainoje dėmesį nukreipė nuo ekonomikos prie saugumo – šalyje, kur etniniai rusai, pasižymintis lojalumu kairiajai „Santarvės centro“ partijai, sudaro beveik 21 proc. rinkėjų.

„Nenoriu, kad rusų elementai būtų dauguma“, – sakė 31 metų Linda Zetmanė, kuri dirba žmogiškųjų išteklių srityje ir balsavo už L.Straujumos „Vienybę“.

„Latvija yra Latvija ir ją turėtų valdyti latviai“, – pridūrė ji.

Vis dėlto prorusiškas „Santarvės centras“ laimėjo daugiausia balsų kaip pavienė politinė jėga – jį parėmė 23,26 proc. rinkėjų ir jis gali tikėtis 25 iš 100 vietų Latvijos parlamente.

Tačiau realiai „Santarvės centro“, kuris be koalicijos partnerių vis vien turės likti opozicijoje, pozicijos susilpnėjo, nes per 2011 metų rinkimus jis buvo gavęs 31 vietą.

Ši partija pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Seimo rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, susidūrusiai su Rusijos agresija.

„Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą.

Praėjusį mėnesį N.Ušakovas sukėlė pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad jeigu būtų galimybė rinkti politikus Rusijoje, „ko gera, šiuo metu geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.

„Žmonės norėjo permainų, bet pradėjo bijoti dėl Ukrainos ir Rusijos konteksto“, – sakė Arnis Kaktinis iš apklausų firmos SKDS, komentuodamas rinkimų rezultatus, didele dalimi atspindinčius darbą baigiančio parlamento sudėtį.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis visuomeninei šalies televizijai sekmadienį pareiškė, kad balsavimas rodo rinkėjų pritarimą darbą baigiančiai valdančiajai koalicijai.

„Rezultatai gana tiksliai atitinka mano įsivaizdavimą apie tai, kokie jie galėjo būti. Dabartinė koalicija vienareikšmiškai gavo gerą įvertinimą“, – sakė jis.

Be minėtų keturių partijų, 5 proc. slenkstį peržengė dar dvi partijos debiutantės - kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL) ir Latvijos regionų aljansas (LRA), vienijantis regionines partijas.

Kaip numatoma, abi šios naujos politinės jėgos - buvusios valstybės kontrolierės Ingunos Sudrabos gegužę įkurta NSL ir LRA - gali tikėtis gauti po 7 mandatus.

Iš viso rinkimuose į šimto vietų Seimą dalyvavo 1 156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų.

Rinkėjų aktyvumas buvo 57,36 proc. – kiek mažesnis nei 2011 metais, kai jis siekė 59 procentus.

Pagal šalies konstituciją pirmasis naujojo parlamento posėdis įvyks lapkričio 4 dieną.

Sekmadienį dar buvo neaišku, ar A.Bėrzinis prašys L.Straujumos – pragmatiškos technokratės – formuoti naują koalicinę vyriausybę.

Analitikai Rygoje mano, kad jis premjeru gali paskirti jos kolegą „Vienybėje“, kadenciją baigiantį Europos Sąjungos (ES) plėtros komisarą Andrį Piebalgą, Latvijai rengiantis sausio 1-ąją pusmečiui perimti pirmininkavimą Bendrijai.

63 metų L.Straujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.

Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ 2013 metų lapkričio 21-ąją.

Savo ruožtu „Santarvės centro“ partijos lyderis Janis Urbanovičius sekmadienį tvirtino, kad jo partija, gavusi daugiausiai balsų, turėtų būti natūralus pirmasis prezidento pasirinkimas dėl potencialios koalicijos.

„Visų pirma, mes esame rinkimų laimėtojai ir demokratinėje šalyje tikimės, kad didžiausios partijos bus paprašyta suformuoti vyriausybę“, – sakė jis televizijai LTV.

Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.

Siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.

Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.

Ankstesnės prognozės skelbė, kad Latvijos ūkis šiais metais gali paaugti beveik 5 proc., bet besiplečiantis sankcijų karas tarp ES ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje gali skaudžiai smogti Baltijos šalims, priklausomoms nuo prekybos su Rusija, tranzito, logistikos ir turizmo.

Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.