Kanclerė Angela Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų
Vokietijoje, vadovaus tris dienas vyksiantiems renginiams, per kuriuos
bus prisimenami žmonės, žuvę mėgindami ištrūkti iš represinio
režimo. Didžiausios iškilmės vyks sekmadienį, žymėdamos
įvykius 1989 metų lapkričio 9-ąją, kai buvo džiaugsmingai
pralaužtas Šaltojo karo laikų Europos padalijimas.
„Manau, niekada neįmanoma užmiršti, kaip jauteisi tą dieną
– bent jau aš niekada to neužmiršiu, – 60-metė A.Merkel
neseniai sakė viename internete neseniai paskelbtame garso įraše.
– Turėjau laukti 35 metus to laisvės jausmo. Jis pakeitė mano
gyvenimą.“
Iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, bus
prisimenama taiki revoliucija, galiausiai privertusi komunistinę
valdžią atidaryti sieną po 28 metų, kai Rytų Vokietijos žmonės
buvo tapę kaliniais savo šalyje.
Praėjus beveik metams po tų įvykių, Vokietija buvo vėl
suvienyta 1990-ųjų spalio 3 dieną.
Lyginant su ankstesniais Berlyno sienos griūties metinių
minėjimais, šiemet prie iškilmių organizavimo labiau prisidėjo
paprasti aktyvistai, o Berlynas pabrėžė tarptautinės menų
sostinės įvaizdį.
Ceremonijos prasidės atidarius ambicingą instaliaciją, kurioje
8 tūkst. švytinčių baltų balionų žymės 15 kilometrų ilgio
ruožą, kur anksčiau stovėjo 155 kilometrų ilgio Berlyno siena.
Švytintys rutuliai, kurie iš viršaus atrodys kaip perlų
karoliukų virtinė, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų,
skambant jaudinamai Beethoveno (Bethoveno) „Odės džiaugsmui“
melodijai.
Disidentas dainininkas ir dainų kūrėjas Wolfas Biermannas
(Volfas Byrmanas), kuris buvo deportuotas iš Rytų Vokietijos 1976
metais už valdžią kritikuojančias dainas, penktadienį koncertuos
Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, pagerbdamas tuos, kurie
priešinosi režimai.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, kurio inicijuotas
persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti kelią į Berlyno
sienos griūtį, vėliau pasveikins minią prie buvusios sienos
perėjos „Checkpoint Charlie“.
83 metų M.Gorbačiovas, gerbiamas dėl savo sprendimo susilaikyti
nuo kruvinų represijų prieš protestuotojus 1989 metais,
šeštadienį kartu su buvusiu Vokietijos užsienio reikalų ministru
Hansu-Dietrichu Genscheriu (Hansu Dytrichu Genšeriu) dalyvaus
debatuose dėl tų audringų dienų palikimo ir atsinaujinusios
įtampos tarp Rusijos bei Vakarų šalių.
Tą vakarą A.Merkel dalyvaus atminimo koncerte istoriniame
Berlyno ansamblio teatre, kuriame kadaise dirbo dramaturgas Bertoltas
Brechtas, priešais buvusius „Ašarų rūmus“, kur rytų
vokiečiai atsisveikindavo su lankytojais, grįžtančiais į Vakarų
Vokietiją.
Sekmadienį ji atidarys didelę parodą Bernauerio gatvėje, per
kurią kadaise ėjo Berlyno siena. Toje vietoje 1961 metais buvo
stebimi širdį veriantys vaizdai, kai per vieną naktį įrengta
siena atskyrė šeimų narius ir kaimynus.
Po ceremonijos elegantiškojoje Žandarmenmarkto aikštėje ne
mažiau kaip 2 mln. žmonių turėtų susirinkti į „piliečių
šventę“ prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio.
Ten M.Gorbačiovas ir buvęs Lenkijos prezidentas bei laisvės
šauklys Lechas Walesa (Lechas Valensa), kuriam dabar 71 metai,
prisidės prie 74 metų Vokietijos valstybės vadovo Joachimo Gaucko
(Joachimo Gauko) – buvusio Rytų Vokietijos pastoriaus ir žmogaus
teisių aktyvisto. Tame renginyje taip pat dalyvaus 66 metų buvęs
Vengrijos premjeras Miklosas Nemethas (Miklošas Nemetas).
Per iškilmes dalyvių laukia įvairios pramogos: pradedant
Berlyno valstybinio orkestro koncertu, diriguojant Danieliui
Barenboimui, baigiant fejerverkų šou ir buvusios Rytų Vokietijos
roko grupės „Silly“ bei techno muzikos atlikėjo Paulio
Kalkbrennerio (Paulio Kalkbrenerio) vakariniais pasirodymais po atviru
dangumi.
Britas dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis (Piteris
Geibrielis) atliks Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį
atlikėjas Davidas Bowie (Deividas Bouvis) įrašė gyvendamas
tuomečiame Vakarų Berlyne.
Nors prognozuojama, kad dėl šilto rudens orų renginiuose
dalyvaus daug žmonių, daugelio planus gali sutrikdyti nacionalinis
traukinių vairuotojų streikas.
Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią
vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų
rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.
1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai,
nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus
į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą
užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.
Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš
komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms
atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius daug
didesnis.