Kanclerė Angela Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų
Vokietijoje, vadovaus tris dienas vyksiantiems renginiams, per kuriuos
bus prisimenami žmonės, žuvę mėgindami ištrūkti iš represinio
režimo.
Didžiausios iškilmės vyks sekmadienį, žymėdamos įvykius
1989 metų lapkričio 9-ąją, kai buvo džiaugsmingai pralaužtas
Šaltojo karo laikų Europos padalijimas.
„Manau, niekada neįmanoma užmiršti, kaip jauteisi tą dieną
– bent jau aš niekada to neužmiršiu, – 60-metė A.Merkel
neseniai sakė internete neseniai paskelbtame garso įraše. –
Turėjau laukti 35 metus to laisvės jausmo. Jis pakeitė mano
gyvenimą.“
Iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, bus
prisimenama taiki revoliucija, galiausiai privertusi komunistinę
valdžią atidaryti sieną po 28 metų, kai Rytų Vokietijos žmonės
buvo tapę kaliniais savo šalyje.
Praėjus beveik metams po tų įvykių, Vokietija buvo vėl
suvienyta 1990-ųjų spalio 3 dieną.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas,
kurio inicijuotas persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti
kelią į Berlyno sienos griūtį, penktadienį pasveikino minią prie
buvusios sienos perėjos „Checkpoint Charlie“.
JAV prezidentas Barackas Obama paragino pasaulį
prisiminti pamoką, kuria tapo jaudinama Berlyno sienos griūtis.
„Niekada neužmiršiu vaizdų, kai rytų berlyniečiai narsiai
ėjo į gatves, nustumdami į šalį sargybinius ir griaudami sieną,
kuri taip ilgai skyrė juos nuo šeimų, draugų ir laisvojo
pasaulio“, – sakoma B.Obamos pranešime.
„Kaip mums primena Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, turime dar
daugiau padirbėti, kad visiškai įgyvendintume mūsų bendrą
viziją apie Europą – vientisą, laisvą ir gyvenančią
taikoje“, – pridūrė jis.
Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai šiuo metu yra atvėsę
labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, Vašingtonui ir kitoms Vakarų
šalims paskelbus sankcijas Maskvai dėl kovą įvykdytos Krymo
pusiasalio aneksijos ir numanomo Rusijos vaidmens rytų Ukrainą
krečiančiame prorusiškų separatistų sukilimą.
„Didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti“
83 metų M.Gorbačiovas, Berlyne gerbiamas dėl savo sprendimo
susilaikyti nuo kruvinų represijų prieš protestuotojus 1989 metais,
kukliai apibrėžė savo paties vaidmenį istorijoje:
„Didžiuojuosi, kad šiek tiek galėjau prisidėti prie fakto, jog
šiandien gyvename šitaip.“
Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas taip pat perspėjo dėl
Ukrainos krizės įžiebtos naujos įtampos tarp Rytų ir Vakarų.
Pasak jo, abi pusės „turi suvaldyti neseniai atsiradusią
įtampą“.
M.Gorbačiovas šeštadienį kartu su tuomečiu Vokietijos
užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu dalyvaus debatuose dėl audringų 1989-ųjų įvykio
palikimo ir atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos bei Vakarų šalių.
Penktadienio vakarą Vokietijos sostinėje buvo atidaryta
ambicinga instaliacija, kurioje beveik 7 tūkst. prie žemės
pritvirtintų švytinčių baltų balionų žymi 15 kilometrų ilgio
ruožą, kur anksčiau stovėjo 155 kilometrų ilgio Berlyno siena.
Švytintys rutuliai, kurie iš viršaus atrodo kaip perlų
karoliukų virtinė, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų,
skambant jaudinamai Beethoveno „Odės džiaugsmui“
melodijai.
Nors šių iškilmių atmosfera džiaugsminga, sena įtampa vėl
pasijuto anksčiau penktadienį, kai disidentas dainininkas Wolfas
Biermannas, deportuotas iš Rytų Vokietijos 1976
metais, atliko savo protesto dainą „Ermutigung“
(„Padrąsinimas“) Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose,
pagerbdamas kovotojus prieš režimą.
Jis pasinaudojo galimybe įgelti ultrakairiajai partijai
„Linke“ („Kairė“), kilusią iš Rytų Vokietijos
valdančiosios partijos ir kritikavusią M.Biermanno pakvietimą į
parlamento posėdį.
„Jūsų bausmė – klausytis manęs čia. Mėgaukitės“, –
jis šūktelėjo murmantiems „Linke“ deputatams, vadindamas juos
„nevykusiais likučiais to, kas, laimei, buvo įveikta“.
Laisvės simboliai
Šeštadienio vakarą A.Merkel dalyvaus atminimo koncerte
istoriniame Berlyno ansamblio teatre, kuriame kadaise dirbo
dramaturgas Bertoltas Brechtas, priešais buvusius „Ašarų
rūmus“, kur rytų vokiečiai atsisveikindavo su lankytojais,
grįžtančiais į Vakarų Vokietiją.
Sekmadienį ji atidarys didelę parodą Bernauerio gatvėje, per
kurią kadaise ėjo Berlyno siena. Toje vietoje 1961 metais buvo
stebimi širdį veriantys vaizdai, kai per vieną naktį įrengta
siena atskyrė šeimų narius ir kaimynus.
Po ceremonijos elegantiškojoje Žandarmenmarkto aikštėje ne
mažiau kaip 2 mln. žmonių turėtų susirinkti į „piliečių
šventę“ prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio.
Ten M.Gorbačiovas ir buvęs Lenkijos prezidentas bei laisvės
šauklys Lechas Walesa, kuriam dabar 71 metai,
prisidės prie 74 metų Vokietijos valstybės vadovo Joachimo Gaucko
– buvusio Rytų Vokietijos pastoriaus ir žmogaus
teisių aktyvisto. Tame renginyje taip pat dalyvaus 66 metų buvęs
Vengrijos premjeras Miklosas Nemethas .
Per iškilmes dalyvių laukia įvairios pramogos: pradedant
Berlyno valstybinio orkestro koncertu, diriguojant Danieliui
Barenboimui, baigiant fejerverkų šou ir buvusios Rytų Vokietijos
roko grupės „Silly“ bei techno muzikos atlikėjo Paulio
Kalkbrennerio vakariniais pasirodymais po atviru
dangumi.
Britas dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis atliks Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį
atlikėjas Davidas Bowie įrašė gyvendamas
tuomečiame Vakarų Berlyne.
Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią
vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų
rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.
1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai,
nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus
į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą
užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.
Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš
komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms
atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius daug
didesnis.