Prancūzija buvo viena iš pagrindinių šalių, kurioje vyko
ceremonijos, primenančios apie 1914–1918 metais vykusį
pragaištingą konfliktą, per kurį žuvo 10 mln. karių ir milijonai
civilių, o dar 20 mln. žmonių buvo sužeisti.
Po tradicinės Paliaubų dienos atminimo ceremonijos Eliziejaus
laukuose Paryžiuje F.Hollande'as aplankys Loreto Dievo Motinos karių
kapines šiaurės Prancūzijoje, kur atidarys memorialą „Atminimo
žiedas“, įamžinusį 579 606 karių, žuvusių tose apylinkėse
vykusiuose mūšiuose, vardus. Tame pačiame memoriale pagerbiami tiek
sąjungininkai, tiek priešai: prancūzai, britai, vokiečiai.
„Naujos kartos privalo suprasti, kad kova už taiką niekada
nebūna baigta“, – F.Hollande'as sakė duodamas interviu vietos
dienraščiui „Le Voix du Nord“, atkreipdamas dėmesį į Balkanų
karus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, dabartinę krizę
Ukrainoje ir neramumus Artimuosiuose Rytuose, kur džihadistų
judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) užėmė dalį Irako ir Sirijos
teritorijų.
Kaip rašo dienraštis „Le Monde“, F.Hollande'as į memorialo
atidarymo ceremoniją pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir
Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Davidą Cameroną, bet jie abu atsisakė atvykti ir deleguos tik
savo ministrus.
Naujajame memoriale maždaug 40 šalių karių vardai surašyti
pagal abėcėlę 500 bronza padengtų plieninių plokščių,
išdėstytų didžiulės elipsės pavidalu tarp žaliuojančių laukų
šalia karių kapinių.
Šio memorialo atidarymo ceremonija vainikuoja kelis mėnesius
Prancūzijoje vykusius renginius, kuriuose buvo paminėtas konfliktas,
dar vadintas Didžiuoju karu.
Liepos 14-ąją minint Bastilijos paėmimo dieną, Paryžiuje
vykusiame kariniame parade dalyvavo kariai iš maždaug 70 šalių,
kadaise vienaip ar kitaip dalyvavusių Pirmajame pasauliniame kare,
tarp jų iš Britanijos, Japonijos ir Vokietijos.
Rugpjūčio 3 dieną F.Hollande'as ir Vokietijos prezidentas
Joachimas Gauckas dalyvavo ceremonijoje, per kurią
buvo pagerbti milijonai žuvusių karių. Ši jaudinanti ceremonija
buvo surengta praėjus lygiai 100 metų po to, kai Vokietija paskelbė
karą Prancūzijai.
Ragino atsistatydinti
Nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tikriausiai tikėjosi, kad antradienis bus viena iš
nedaugelio dienų, kai jis galės užmiršti politinius ir ekonominius
rūpesčius, dalyvaudamas memorialo žuvusiems Pirmojo pasaulinio karo
kariams atidarymo ceremonijoje.
Tačiau šalies vadovas nebuvo paliktas ramybėje: virš Loreto
Švč. Mergelės Marijos karių kapinių, kur atidaromas memorialas,
praskrido turistinis lėktuvas, tempdamas juodą transparantą su
didelėmis baltomis raidėmis užrašyta interneto nuoroda „www
.Hollande-Demission.fr“. „Demission“ prancūzų kalba reiškia
atsistatydinimą.
Vienas sraigtasparnis privertė virš memorialo skridusį
lėktuvą palikti oro erdvę šiauriniame Pa de Kalė rajone.
Organizacijos „Hollande'o atsistatydinimas“ vadovas Davidas
van Hemelryckas , aktyviai dalyvavęs
protestuose prieš gėjų santuokas, netrukus po šio incidento
prisiėmė atsakomybę, paskelbęs žinutę savo paskyroje
socialiniame tinkle „Twitter“.
Į keblią padėtį patekusio Prancūzijos lyderio populiarumas
yra smukęs iki istorinės žemumos, šalyje toliau didėjant nedarbui
ir sustojus ekonomikos augimui.
Kita vertus, akcija su ore tempiamu transparantu greitai sulaukė
„Twitter“ vartotojų pasmerkimo, nes ji buvo surengta minint
Paliaubų dieną, žyminčią oficialią 1914–1918 metų konflikto,
nusinešusio milijonų karių ir civilių gyvybių, pabaigą.
F.Hollande'as 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku turėtų
atvykti į naująjį memorialą, kuriame įamžinti beveik 600 tūkst.
kritusių karių iš maždaug 40 šalių vardai, įrašyti didžiulės
elipsės pavidalu išdėstytose bronza padengtose plieno plokštėse.